LŻŠUR B. BJÖRNSSON:
Gušshśs ķ Baršastrandarsżslu

I. INNGANGUR
Ritgerš žessi ber nafniš Gušshśs ķ Baršastrandarsżslu, en žaš nafn segir vart nema undan og ofan af um žaš efni, sem hér į aš taka til mešferšar, og žykir žvķ hlżša aš gera nokkru nįnari grein fyrir žvķ. Ętlunin er aš fjalla hér um alla žį staši innan sżslunnar, sem gušshśs (meš oršinu gušshśs er hér įtt viš hśs, sem gušsžjónustur kristinna manna hafa fariš fram ķ aš stašaldri um lengri eša skemmri tķma) hafa stašiš į, og reyna aš tķna žaš saman, sem um žessar stofnanir er aš finna ķ fornritum, fornskjöl um eša yngri heimildum og varpaš getur ljósi į sögu žeirra og hag į hverjum tķma. Reynt veršur eftir föngum aš grafast fyrir um, hvenęr žessi gušshśs voru į stofn sett og hvenęr žau lögšust af, ef žvķ er til aš dreifa. Fjallaš veršur um prestskyld viš gušshśs žessi, ef um hana hefur veriš aš ręša, jaršeignir gušshśsanna, ķtök og kśgildi.

Verki žessu veršur žannig hįttaš, aš fyrst verša teknir til mešferšar allir žeir stašir innan sżslunnar, sem sannanir eša lķkindi benda til, aš gušshśs hafi stašiš į. Reynt veršur aš rekja sögu žessara gušshśsa, en aš lokum verša svo žręširnir dregnir saman og tilraun gerš til aš bregša upp mynd af įstandinu innan sżslunnar ķ žessum efnum, eins og žaš viršist vera į hverjum tķma. Rétt žykir žó, įšur en hafist veršur handa viš žetta višfangsefni, aš gera stutta grein fyrir žeim tegundum gušshśsa, sem tķškušust hér į landi, prestum og eignasöfnun kirkjunnar.

Kristni var lögtekin į Ķslandi um įriš 1000, en allmargir jįtušu hana hér fyrir žann tķma. Žessir menn hafa aš sjįlfsögšu reist sér gušshśs, ef žeir hafa į annaš borš haft bolmagn til slķks, en ekki hafa varšveist heimildir um mörg slķk til vorra daga. Žó er žess getiš bęši ķ Landnįmu og Kjalnesingasögu, aš Örlygur hinn gamli, landnįmsmašur į Esjubergi, hafi reist kirkju į bę sķnum, og Kristnisaga getur žess, aš Žorvaršur SpakBöšvarsson hafi reist kirkju aš Įsi ķ Hjaltadal įriš 984. Auk žess er tališ, aš kirkja hafi snemma risiš ķ Kirkjubę į Sķšu, enda bendir bęjarnafniš til slķks, en žaš mun vera gamalt. Fornar heimildir geta ekki um fleiri gušshśs kristinna manna fyrir kristnitöku en žį eru ótalin gušshśs papanna, en žau hafa įn efa risiš į mörgum žeim stöšum, sem žeir byggšu. Mį ķ žvķ sambandi nefna staši eins og Papey, Pappżli o. fl. Innan takmarka Baršastrandarsżslu er ekkert örnefni tengt pöpum, en Jochum M. Eggertsson telur sig hafa fundiš leifar ķ Žorskafjaršarbotni, sem bent gętu til bśsetu žeirra. Žetta er žó ósannaš og raunar vafasamt. Žrišji flokkurinn eru svo ķrskir menn eša menn, sem tekiš hafa trś fyrir vestan haf, en sķšan sest hér aš. Žessi flokkur var allfjölmennur, enda er getiš um żmsa slķka ķ fornsögum, eins og t. d. Helga magra og Auši djśpśšgu, en žeir hafa veriš miklu fleiri, t. d. allflestir žręlar. Um žaš bera vott allmörg örnefni af ķrskum stofni, sem sum hver taka nafn af ķrskum dżrlingum, eins og t.d. Patreksfjöršur. Jón Jóhannesson bendir einnig į, aš vera megi, aš Trostansfjöršur ķ Baršastrandarsżslu taki nafn af Drostan hinum he1ga, skoskum dżrlingi. Sé sś tilgįta rétt, getur vart talist ólķklegt, aš sį, er žvķ nafni réš, hafi reist gušshśs į bę sķnum.

Eftir kristnitöku viršist gušshśsum kristinna manna fjölga hér allhratt, og viršist gošarnir hafa gengiš į undan meš byggingu slķkra hśsa, žótt einkennilegt megi telja, en žeir munu hafa tališ sér skylt aš uppfylla žarfir žingmanna sinna ķ žessu efni. Til dęmis mį nefna, aš Žorgils Arason reisti kirkju į Reykhólum og Žorkell krafla aš Hofi ķ Vatnsdal. Auk žess er žaš sögn, aš kennimenn hafi lofaš fólki, aš žaš skyldi eiga rśm fyrir jafnmarga menn ķ himnarķki og rśmušust ķ kirkju žeirra. Um 1200 lét Pįll biskup Jónsson telja allar žęr kirkjur ķ Skįlholtsbiskups dęmi, sem prestskyld var viš, og reyndust žęr 220. Žį eru öll bęnhśsin, en aušséš er į fornum mįldögum, aš žau voru mörg, og hįlfkirkjurnar ótaldar. Meš tilliti til žessara stašreynda hefur dr. Ólafur Lįrusson giskaš į, aš um 1200 hafi veriš ķ Skįlholtsbiskupsdęmi milli 700 og 800 gušshśs.Gera mį rįš fyrir, aš žessi tala hafi haldist fram undir sišaskipti, en sķšan hefur gušshśsum į landinu fariš heldur fękkandi, ef žorpa og kaupstašamyndun sķšustu įra er undanskilin.

Į Ķslandi hafa tķškast tvenns konar gušshśs ķ kristni, kirkjur og bęnhśs. Bęnhśsin voru eins konar heimiliskapellur. Žar var embęttaš, žegar vinna žurfti prestverk į heimilinu, t. d. śtdeila sakramenti, en yfirleitt žó ekki oftar en 12 sinnum į įri. Leyfi til graftar aš bęnhśsum hefur og aš lķkindum veriš aušsótt og žótt sjįlfsagt.
Sį var ašalmunur į kirkjum, aš sumar voru graftarkirkjur (ž. e. lķksöngur var leyfšur viš žęr), en ašrar ekki, og réš biskup žvķ. Auk žess voru tķšir sungnar misoft ķ žeim. Var žeim žannig skipt nišur ķ alkirkjur, hįlfkirkjur, en žar skyldi syngja messu annan hvorn dag helgan, fjóršungskirkjur o.s. frv. Telja mį annexķur žrišju geršina, en žaš voru alkirkjur, sem prestskyld var ekki viš, heldur var žeim žjónaš frį öšrum kirkjum. Auk žess eru sönghśs nefnd ķ fornum heimildum, en žar er sennilega um eins konar bęnhśs aš ręša.
Žessi margbreytileiki hefur m. a. oršiš žess valdandi, aš ég kaus aš nota oršiš gušshśs sem sameiginlegt nafn į öllum geršum žeirra hérlendis, žvķ aš ég taldi oršiš kirkju villandi ķ žeirri merkingu. Oršin bęnhśs og kirkja verša žó notuš eftir žvķ, sem viš į, ķ kaflanum um einstaka staši hér į eftir.

Hér aš framan hef ég drepiš į, aš viš sum gušshśs var prestskyld, en önnur ekki. Ef prestskyld var, skyldi prestur einn eša fleiri rįšinn aš gušshśsinu og annast žar prestverk öll. Prestskyld var undantekningarlaust viš ašalkirkjur, en ekki viš önnur gušshśs. Sums stašar skyldi auk prests starfa djįkni, en žaš var nęsta vķgsla nešan viš prestsvķgslu. Kirkjunnar žjónar uršu annars aš taka sex vķgslustig, įšur en žeir fengu prestsvķgslu, og hlutu nafnbót ķ samręmi viš hvert. Lęgst var krśnuvķgsla, en hśn veitti inngöngu ķ klerkastéttina, en annars voru nöfn į vķgslum žeim, sem prestar tóku, žessi ķ réttri röš: ostiarķus, lektor, exorcista, akolutus, subdjįkn, djįkn og prestur. Um subdjįknavķgsl una skiptust vķgslurnar ķ ęšri og lęgri vķgslur, og var hśn talin til lęgri vķgslna fram į 12. öld, en eftir žaš til hinna ęšri. Um réttindi til prestsverka er žaš aš segja, aš menn meš lęgri vķgslur uršu aš žoka fyrir žeim, sem hinar ęšri höfšu, ef žeir voru til stašar. Į fyrstu įrum kristninnar var prestaekla allmikil; en śr žvķ ręttist, og prestar eru 290 ķ Skįlholtsbiskupsdęmi, žegar Pįll Jónsson gerir kirknatal sitt um aldamótin 1200. Žessi tala mun hafa haldist nęstu aldir, en lękkar sķšan nokkuš. Žó munu yfirleitt hafa veriš nęgir vķgšir menn ķ landinu til žess aš skipa prestsembętti, ef fyrstu įratugirnir eftir sišaskipti eru frį taldir. Žvķ hefur veriš haldiš fram, aš fyrstu jaršeignir, sem féllu ķ hlut ķslensku kirkjunnar, hafi veriš jaršeignir, sem hofin įttu, en tališ er, aš žęr hafi veriš nokkrar. Žessar eignir hafa žó hvergi nęrri nęgt til žess aš gera hana efnahagslega sjįlfstęša, enda var hśn lķtils megnug fram til žess tķma, er Gissur biskup Ķsleifsson kom į tķundarlögunum 1097, en žau uršu sķšar einn af hornsteinum undir efnahag hennar. Tķundin var hér eins konar eignaskattur, sem rann til kirkjunnar af eign, en žetta fyrirkomulag var talsvert frįbrugšiš žvķ, sem tķškašist ķ öšrum löndum.

Annar ašaltekjustofn kirkjunnar ķslensku var gjafir, en žęr įttu ašallega tvenns konar orsakir. Var önnur sś, aš biskup gat neitaš aš vķgja gušshśs, sem landeigandi hafši reist į jörš sinni, ef hann taldi ekki nęgar eignir fylgja til uppihalds žess. Var žetta sérstaklega naušsynlegt viš öll meiri hįttar gušshśs, t. d. ašalkirkjur, en žau uršu aš eiga svo miklar fasteignir, aš aršurinn af žeim dygši til aš viš halda hśsakynnum og hśsbśnaši og greiša auk žess presti kaup fyrir žjónustu hans. Jaršir žęr, sem slķk gušshśs stóšu į, voru nefndar stašir (beneficia). Hin įstęšan var sś, aš kirkjan bošaši mönnum, aš žeir gętu stytt dvöl sķna ķ hreinsunareldinum meš žvķ aš lįta syngja messu fyrir sįlu sinni gegn nokkurri greišslu. Tóku margir žessu fegins hendi og žęgšu fyrir meš žvķ aš gefa jaršir, jaršarparta, bśfé eša afnot vissra hlunninda jaršar framvegis. Var hiš sķšastnefnda kallaš ķtök. Um žetta atriši finnast mörg dęmi ķ fornbréfum. Auk žess kom fyrir, aš menn afhentu gušs hśsunum eignir sķnar og žįgu af žeim uppihald ķ stašinn, en žetta var algengast um klaustur. Žegar kom fram į ofanverša 12. öld, nįšu til Ķslands öldur frį stefnu Clunymanna, en žeir stefndu aš žvķ aš kirkjan yrši sjįlfri sér nóg og žyrfti sem fęst aš sękja til veraldlegs valds. Varš žetta til žess, aš kirkjan reyndi aš koma sér upp dómstól ķ eigin mįlum, en skipti sér jafnframt af żmsu öšru, t. d. sifjamįlum, og krękti sér oft ķ laglegan aukaskilding meš žvķ aš sekta menn fyrir brot af žvķ tagi eša veita undanžįgur frį bošum sķnum um žau efni. Nęgir žessu til sönn unar aš nefna Hvassafellsmįl, mįl Jóns Sigmundssonar og giftingarmįl žeirra Solveigar Björnsdóttur og Pįls Jónssonar į Skarši. Einnig reyndi svo kirkjan aš auka eignir sķnar meš žvķ aš gera tilkall til žeirra jarša, sem alkirkjur stóšu į, į hendur bęnda, og stóšu žeir žar fremstir ķ flokki biskuparnir Žorlįkur hinn helgi Žórhallsson og Įrni Žorlįksson. Uršu um žetta mįl miklar deilur, en žeim lauk meš sęttargeršinni 1297. Meš henni var žaš įkvešiš, aš leikmenn skyldu halda žeim stöšum, sem žeir įttu aš hįlfu eša meira, žótt alkirkjur stęšu į žeim. Kirkjan mun ekki hafa gert tilkall til jarša, sem minni hįttar gušshśs, eins og t. d. hįlfkirkjur og bęnhśs, stóšu į. Viš žetta vęnkašist hagur kirkjunnar aš mun, einkum į Sušur og Austurlandi, en Vestfiršir höfšu sérstöšu, enda héldust sum mestu höfušbólin žar ķ bęndaeign, og hefur fjarlęgšin frį biskupsstóln um efalaust įtt sinn žįtt ķ žvķ.

Sķšustu tvęr aldirnar, sem kažólskur sišur rķkti, vaxa jaršeignir kirkjunnar hratt, en fljótlega eftir sišaskipti tekur aš haršna į dalnum, enda fer nś konungur aš mata krókinn. Žannig neyddi hann įrin 1556 og 1563 Skįlholtsbiskup til žess aš skipta viš sig į jöršum, sem hann hafši komist yfir ķ Borgarfirši (klaustraeignir m. a.), og stóljöršum į Sušurnesjum, en žęr voru hlunnindajaršir sökum śtręšis. Sķšan hafa jaršeignir kirkjunnar minnkaš og ekki sķst hin sķšari įrin, enda er nś fariš aš selja af žeim.

Veršur nś tekiš til viš aš rekja sögu einstakra gušshśsa ķ Baršastrandarsżslu og hag žeirra.

II. GUŠSHŚS Ķ BARŠASTRANDARSŻSLU

1. Garpsdalur
Ķ Garpsdal var alkirkja, sem fyrst er getiš ķ kirknatali Pįls biskups frį žvķ um 1200, en ekki eru ašrar fornar heimildir til frįsagnar. Kirkjan var helguš Guši, Marķu, Pétri og Žorlįki biskupi, og gęti žaš eitt, aš hśn var helguš Žorlįki, e.t.v. gefiš nokkra heimild um aldur hennar. Žorlįkur Žórhallsson var tekinn ķ dżrlingatölu 1198, svo aš kirkjan hefur naumast veriš komin ķ Garpsdal fyrir žann tķma, ef Žorlįki hefur žį ekki veriš bętt viš verndardżrlinga hennar sķšar. Ef sś er ekki raunin, eru ašeins tveir kostir fyrir hendi, og er annar sį, aš um sķšari tķma višbót sé aš ręša ķ kirknatali, en hinn, aš kirkja hafi veriš sett į stofn ķ Garpsdal um aldamótin 1200.
Samkvęmt Įrnamįldaga nįši Garpsdalskirkjusókn yfir svęšiš frį Ólafsdal ķ Gilsfirši aš Ingunnarstöšum ķ Geiradal, en žess er reyndar getiš ķ Jónsmįldaga Halldórssonar frį 1324, aš Ólafsdalur eigi ašeins kirkjusókn aš hįlfu aš Garpsdal. Sami mįldagi telur 13 bęi ķ Garpsdalskirkjusókn, og er žaš ķ samręmi viš Įrnamįldaga, en Vilchinsmįldagi telur 15 bęi. Af žessum mismun mį rįša, aš Klettur og Tindar, en žeir bęir eru nś bįšir ķ Garpsdalskirkjusókn, hafi sameinast henni į 14. öld. Prestskyld var ķ Garpsdal, og įtti prestur aš syngja messu hvern sunnudag, en annan hvorn dag um langaföstu. Garpsdalsprestakall var lagt nišur meš lögum frį 22. mars 1890 og sóknin lögš undir Saurbęjaržing ķ Dalasżslu, og er svo enn. Garpsdalskirkja į 20 hundraš ķ heimalandi, žegar Įrna mįldagi er geršur, og viršist žaš vera hįlft heimaland, žvķ aš Jaršabók metur jöršina alla į 40 hundruš. Žessari eign heldur kirkjan fram yfir 1570, en fleiri jaršeignir eign ast hśn ekki fyrir sišaskipti. Žegar Jaršabók Geiradals hrepps er gerš 1710, hefur Garpsdalskirkja glataš žessum jaršarparti, en sś viršist vķša hafa oršiš raunin į, ef kirkja įtti helming kirkjujaršar eša minna, en žaš mįl veršur rakiš sķšar. Žį lįgu Ingunnarstašir til uppihalds presti, en žaš var 24 hundraša jörš aš fornu mati. Ingunnarstašir voru enn kirkjujörš, žegar ég dvaldist vestra um 1950.
Ķ Įrnamįldaga er ekki getiš um nein ķtök kirkjunnar ķ öšrum jöršum, en Jónsmįldagi telur žessi: Skóg ķ Borgarlandi ķ Reykhólasveit og hundrašsvirši af timbri ķ Raušsdalsskógi ķ Hofstašalandi ķ Žorskafirši, torfskurš (mótekju) į kirkjan ķ Svarfhólslandi ķ svonefndum Garpsdalsgröfum.
Auk žess į kirkjan sölvafjöru til bśnautnar öllum heimamönnum ķ Króksfjaršarnesfjöru, og Gķslamįldagi nefnir aš auki 12 manna ķför ķ Saurbęjarfjöru. Jaršabók stašfestir žetta, en bętir viš, aš sölvaķtakiš ķ Króksfjaršarnesfjöru sé 6 manna ķför. Önnur ķtök eignast kirkjan ekki, utan fjóršungsost af hverjum bę. Bśpeningseign kirkjunnar er įkaflega mismunandi ķ hinum żmsu mįldögum. Žegar Įrnamįldagi er geršur, į kirkjan 2 kżr og hest, en žetta er komiš upp ķ 7 kżr, 7 ęr og hest ķ Jónsmįldaga Halldórssonar. Stefįnsmįldagi (1491-1518) nefnir 8 kżr, 4 įsaušarkśgildi og hest, en Gķslamįldagi 24 ęr og 4 kżr. Įriš 1710 į kirkjan 8 leigukśgildi ķ Garpsdal, en sóknarprestur 5 į Ingunnarstöšum.
Heimildir:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 12.
Įrnamįldagi Žorlįkssonar, D. I. II. 118.
Jónsmįldagi Halldórssonar, D. I. II 577.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 154.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 76.
Gislamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 590.
Jaršabók Į. DS. og P. V., VI. 182190.

2. Gautsdalur
Af Jaršabók mį rįša, aš 1710 hafa veriš uppi sagnir um bęnhśs ķ Gautsdal, enda nefnist žį tóftarbrot eitt ķ tśninu Bęnhśstóft. Engar fornar heimildir finnast um bęnhśs žetta, en örnefni finnast enn ķ landi jaršarinnar, sem styšja sögnina. Žannig getur Gušjón Jónsson frį Litlu Brekku žess t. d., aš foss ķ įnni skammt frį bęnum nefnist Bęnhśsfoss. Gautsdalur mun hafa veriš ķ Garpsdalskirkjusókn frį öndveršu.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 186.
Į bernskustöšvum, 215.

3. Tindar
Gķslamįldagi Jónssonar getur um hįlfkirkju aš Tindum, en hann er geršur um 1570. Ekki er hįlfkirkju žessarar getiš ķ öšrum fornum heimildum, en ķ mįldögum žeirra bisk upanna Įrna Žorlįkssonar og Jóns Halldórssonar fyrir Garpsdalskirkju er žess getiš, aš Garpsdalskirkjusókn nįi til Ingunnarstaša, en ekki vestar. Gęti žetta bent til, aš hįlfkirkja a.m.k. hafi veriš risin į Tindum, sem eru nęsti bęr viš Ingunnarstaši, fyrir daga Įrna biskups og Klettur hafi annaš hvort veriš ķ eyši eša įtt kirkjusókn aš Tindum. Žegar Vilchinsmįldagi er geršur, 1397, hafa tveir bęir bęst viš sóknina, og hafa žaš sjįlfsagt veriš žeir tveir, sem hér um ręšir. Sökum fjarlęgšar veršur aš telja ósennilegt, aš žessir bęir hafi įtt kirkjusókn til Reykhóla. Žegar Jaršabók fyrir Geiradalshrepp er rituš, 1710, er hįlfkirkja žessi af lögš fyrir nokkru, en žó muna menn žį, aš žar var embęttaš, er heimamenn gengu til sakramentis. Bendir žetta til, aš sķšast hafi veriš embęttaš žar į sķšari helming 17. aldar. Gķslamįldagi telur ekki upp eignir hįlfkirkjunnar, svo aš hśn hefur aš lķkindum veriš bęndaeign aš öllu leyti.
HEIMILDIR:
Įrnamįldagi Žorlįkssonar, D. I. II. 118.
Jónsmįldagi Halldórssonar, D. I. II 577.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 154.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 590.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 188.

4. Kambur ķ Reykhólasveit
Kambur ķ Króksfirši į kirkjusókn aš Reykhólum, og er um langan veg aš fara. Žaš mį žvķ telja ešlilegt, aš hér risi gušshśs af einhverju tagi, en ekki eru til eldri heimildir um žaš en frį įrinu 1710. Žaš įr er Jaršabók gerš fyrir Reykhólahrepp, og getur hśn žess, aö hér sé uppistandandi bęnhśs, sem tķšir hafi veriš sungnar ķ utan tķu sķšustu įr. Mį gera rįš fyrir aš žessum upplżsingum fengnum, aš bęnhśs žetta hafi lagst af um 1700.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 192.

5. Reykhólar
Alkirkju er getiš į Reykhólum ķ Fóstbręšrasögu og žess meš, aš Illugi bróšir Žorgils Arasonar hafi haft śt meš sér kirkjuviš frį Ólafi hinum helga. Hefur žaš įn efa veriš snemma į 11. öld. Ólafur fellur 1030. Undir kirkjuna lįgu aš tķundum 23 bęir og Mišjanes aš hįlfu aš auki. Kirkjan var helguš heilögum Bartólómeusi. Viš hana skyldi žjóna prestur og djįkn, nema įbśandi vilji heldur tvo presta, en žį varš hann aš taka ómaga. Įbśandi mįtti rįša, hvort hann vildi heldur karlómaga eša kvenómaga, sem unniš gęti sér og presti žaš, sem meš žyrfti, en ekki var hśn skyldug aš vinna śti, utan sjįlfviljug. Prestur viršist hafa setiš į Reykhólum fram į 16. öld, en sķšan lagšist Reykhólasókn til Stašarprestakalls fram til 1948, en žį voru sóknirnar sameinašar og prestsetur įkvešiš į Reykhólum. Ķ Įrnamįldaga er öll jaršeign kirkjunnar hįlfir Reykhólar, en taldir voru žeir 120 hundruš aš fornu mati, svo aš hlutur kirkjunnar hefur veriš 60 hundruš. Auk žess er getiš, aš Eyjólfsey hafi veriš lögš til kirkjunnar, žegar hśn var vķgš, en Snorri Narfason hafi tekiš hana og goldiš 6 hundruš fyrir. Snorri žessi mun vera bróšir Žóršar Narfasonar Sturlunguhöfundar og lögmanns. Snorri var sjįlfur lögmašur og deyr 1322. Ķ Vilchinsmįldaga er žetta stašfest og auk žess bętt viš Börmum, sem kirkjan hefur eignast frį žvķ aš Įrnamįldagi var geršur og fram til 1397, en žaš įr eru Vilchinsmįldagar geršir. Vilchinsmįldagi getur žess og, aš Filipus Žorleifsson hafi lagt kirkjunni jöršina, og hefur žaš aš lķkindum veriš fyrir rżrnun į kirkjugóssi. Filipus žessi var enn į lķfi 1361. Ķ Gķslamįldaga er svo Stagley į Breišafirši bętt viš, en ekki veršur séš, hve lengi hśn hefur žar veriš. Jaršabók getur žess, aš kirkjan eigi landpart, Gunnarsstašaland (Hvannahlķš) ķ Žorskafirši, en eldri mįldagar geta žeirrar eignar aš engu, svo aš hśn viršist ekki gömul.
Ķtök voru fį ķ eigu kirkjunnar. Ber žar fyrst aš nefna rekaķtak į Sandnesi į Ströndum noršur. Um žaš ķtak eru hinir eldri mįldagar samhljóša, en Gķslamįldagi nefnir 24 manna ķferš ķ Saurbęjarfjöru (sölvatekja. Bśpeningseign kirkjunnar er 6 kżr og 8 ęr, žegar Įrnamįldagi er geršur 1274, en ķ Vilchinsmįldaga frį 1397 er hśn talin 9 kżr, 13 ęr og hestur. Gķslamįldagi nefnir 11 kśgildi og hest, en Jaršabók nefnir 4 kśgildi ķ Börmum, og 1 D. I. IX. 693, 722. hafši žeim fariš fękkandi. Reykhólar voru žį allir ķ bęnda eign.
HEIMLDIR: Ķsl. fornrit, VI. 124.
Įrnamįldagi Žorlįkssonar, D. I. II. 120.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 154-155.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 589.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 212-215.

6. Stašur (Breišabólstašur) į Reykjanesi.
Alkirkju aš Staš į Reykjanesi er getiš ķ kirknatali Pįls, en žaš mun samiš um 1200. Auk žess er frį žvķ sagt ķ Sturlungu, aš Žorgils Gunnsteinsson, af ętt Stašarhólsmanna, hafi veriš prestur žar laust fyrir 1200. A Staš var prestskyld og lįgu žangaš aš tķundum allir bęir frį Mišjanesi, en sś jörš lį aš hįlfu undir Reykhólakirkju, kringum Reykjanes og Žorskafjörš aš Mśla. Įriš 1948 fluttist prestsetriš frį Staš aš Reykhólum. Ķ Vilchinsmįldaga frį 1397 eru žessar jaršir taldar eign Stašarkirkju: Barmur ķ Djśpafirši, heimaland allt, og Mśli ķ Žorskafirši įsamt hįlfum Žorgeirsdal. Ašrar jaršir eignast Stašarkirkja ekki utan Hamarsland, en žį jörš hafši Jón Jónsson smįsveinn oršiš aš lįta upp ķ vanskil viš kirkjuna, og er enn til bréf žar aš lśtandi dagsett 27. okt. 1508. Jón žessi var prestur į Reykhólum 1470. Hamarsland er nęsta jörš viš Staš. Jaršir žessar eru samtals 32 hundruš, ef heimajöršin er undanskilin. Ķtök Stašarkirkju eru talin žessi ķ Vilchinsmįldaga: Skógur ķ Teigsskógi frį Grķmkelsstašaį og śt į Kleif, en einhver vafi viršist hafa leikiš į um žetta ķtak, žvķ aš žaš kemur undir śrskurš Stefįns biskups, sem fęr Stašarkirkju skógarpartinn meš bréfi dagsettu 17. jślķ 1506. Teigsskógur er vestan Žorskafjaršar. Annaš skógarķtak į kirkjan ķ Skógaskógi frį lęk žeim, sem fellur fyrir utan Skógabęinn og nešan Žingmannagötu, aš götu žeirri, sem almenningsvegur liggur um śt og upp frį Vašilsey hjį Kinnarstöšum. Kirkjan į žrišjung af hvalreka og višarreka į Hafnarhólmi į Selströnd ķ Strandasżslu og žrišjung af öllum reka į Nesodda į Kollafjaršarnesi ķ sömu sżslu frį seilu žeirri, er liggur śr Gullsteinum, og aš Hvalsį, jafnt ķ ey sem į meginlandi. Geldfjįrafrétt į kirkjan ķ Mišdal ķ Steingrķmsfirši og lambhaga ķ Hlķšarlandi ķ Žorskafirši. Einnig į Stašarkirkja žriggja manna ķferš ķ Saurbęjarfjöru (sölvatekja) og sölvafjöru ķ Djśpafirši aš hįlfu į móti Mišhśsum. Kirkjan į akurtröš ķ Hlķšarlandi ķ Žorskafirši, torfskurš ķ Tóftadal og žriggja stakka skurš ķ Hamarslandslandareign. Yngri mįldagar stašfesta žetta, nema ķtökin ķ Hamarslandi og Tóftadal falla nišur. Gķslamįldagi frį 1570 nefnir af lifandi peningi 3 kżr, 3 įsaušarkśgildi og hest. Til samanburšar mį geta žess, aš ķ Vilchinsmįldaga eru kżrnar taldar jafnmargar, en žį var bśpeningseign kirkjunnar ekki önnur en žęr. Įriš 1710, en žį er jaršabók gerš, į kirkjan 6 kśgildi, tvö ķ Mśla, en fjögur ķ Barmi.
HEIMILDIR:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 12.
Mįldagi frį 1470, I?. I. V. 591-592.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 156-157.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 588.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 204-212, 219.
Sturlunga, I. 143.

7. Hofstašir ķ Žorskafirši
Ķ skrį yfir frišlżstar fornleifar ķ Baršastrandarsżslu, sem birtist ķ Įrbók Baršastrandarsżslu, er talin upp mešal hinna frišlżstu fornleifa bęnhśstóft aš Hofstöšum ķ Žorskafirši og kringlóttur garšur umhverfis. Um bęnhśs žetta er annars ekkert kunnugt.
HEIMILDIR:
Įrbók Baršastrandarsżslu 1950, bla. 66.

8. Hlķš ķ Žorskafirši
Jaršabók getur žess, aš įriš 1710 gangi sagnir um, aš bęnhśs hafi aš fornu veriš ķ Hlķš, en žaš var žį af falliš fyrir manna minni. Bęnhśss žessa er hvergi getiš ķ fornum heimildum.

9. Gröf ķ Žorskafirši
Ķ mįldaga žeim, sem Brandur Jónsson Hólabiskup setti Gufudalskirkju og Jón Siguršsson tķmasetur 1238 ķ Fornbréfasafni, en Ólafur Lįrusson 1263-1264 ķ Byggš og sögu, eru taldir upp allir žeir bęir, sem undir kirkjuna liggja aš tollum og tķundum. Eru žar upp taldir allir bęir innan nśverandi sóknar aš Gröf einni undanskilinni. Bendir žetta eindregiš til žess, aš einhvers konar gušshśs hafi veriš ķ Gröf um žetta leyti. Gušshśs žetta, sem Jaršabók nefnir hįlfkirkju, var lagt nišur meš konungsbréfi dagsettu 28. 10. 1847. Įriš 1710, en žį er Jaršabók samin fyrir Gufudalssveit, var embęttaš hér, žegar heimamenn voru til altaris. Pétur Jónsson frį Stökkum getur žess ķ Baršstrendingabók, aš Gufudalsprestur hafi messaš hér fjórum sinnum į įri og tekiš 8 skildinga fyrir messuna. Į žetta aš sjįlfsögšu viš sķšustu įr hįlfkirkjunnar. Pétur var fęddur 1864 ķ Hvallįtrum, en bjó um tķma į Žórisstöšum, nęsta bę viš Gröf, og kona hans var žar fędd og uppalin.
HEIMILDIR: Brandsmįldagi Jónssonar, D. I. I. 519-522.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 217.
Baršstrendingabók, 37.
Byggš og saga, 307.

10. Hallsteinsnes
Žess er getiš ķ Jaršabók, aš sagnir gangi um bęnhśs į Hallsteinsnesi, enda heiti žį enn tóft ein viš bęinn Bęnhśstóft. Žetta atriši, aš tóftin er enn sżnileg, gęti bent til, aš bęnhśsiš hafi stašiš a.m.k. fram į 17. öld, en engar fornar heimildir eru til frįsagnar um žaš. Hallsteinsnes hefur frį öndveršu veriš ķ Gufudalssókn og kirkjuvegur aš Gufudal bęši langur og erfišur, svo aš vart getur talist óešlilegt, aš hér risi upp gušshśs af einhverju tagi.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 218.

11. Fremri Gufudalur
Ķ Jaršabók segir, aš sagt sé, aš hér hafi aš fornu veriš bęnhśs, sem af sé falliš fyrir manna minni, enda heitir žį Bęnhśsleiti į vellinum. Fremri Gufudalur er nęsti bęr viš prestsetriš ķ Gufudal, svo aš hann telst aš sjįlfsögšu til Gufudalssóknar. Žegar undirritašur var aš alast upp ķ Fremri Gufudal į įrunum 1937-1953, hét ein flötin ķ tśninu Bęnhśsflöt og Bęnhśsleiti žar hjį. Į flötinni sįust žį leifar af tóft af litlu hśsi, en engin afstaša veršur hér tekin til, hvort žar hafi veriš um leifar af bęnhśstóft aš ręša. Bęnhśss ķ Fremri Gufudal finnst hvergi getiš ķ fornum heimildum. HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 223.

12. Gufudalur
Alkirkja var ķ Gufudal, og er hennar fyrst getiš ķ kirkna tali Pįls biskups Jónssonar frį žvķ um 1200, en Sturlunga getur um Jón Žorleifsson krók prest žar. Jón žessi var veginn įriš 1229 aš undirlagi žeirra Brekkufešga, Oddvakurs og Ara, śt af kvennamįlum, og var Ari sjįlfur mešal žeirra, sem vógu aš honum, en Ari žessi hafši getiš barn meš Halldóru Žorgilsdóttur, konu Jóns prests. Kirkjan ķ Gufudal var helguš Guši og vorri frś og hinum helga krossi. Žangaš lįgu aš tķundum, žegar Brandsmįldagi er geršur, en Jón Siguršsson tķmasetur hann 1238 ķ Fornbréfasafni, 20 bęir. Tķmasetning žessi hefur veriš dregin ķ efa, enda leišir dr. Ólafur Lįrusson rök aš žvķ ķ Byggš og sögu, aš hann sé frį įrunum 1263-1264. Mešal žessara bęja eru tveir, sem sķšar hafa sameinast Mślakirkjusókn, enda styttra aš sękja žangaš en aš Gufudal. Žessir bęir eru Skįlmarfjöršur, en žaš mun vera sį bęr, sem nś ber nafniš Skįlmardalur, og Illugastašir. Ķ Vilchinsmįldaga er žess getiš, aš tveir prestar skyldu žjóna viš Gufudalskirkju, en žaš skipulag hefur varla stašiš lengi, žvķ aš hvergi er getiš um fleiri en einn prest samtķm is ķ Gufudal. Į hinn bóginn er į žaš aš lķta, aš ķ Gufudalssókn munu aš fornu hafa veriš a.m.k. fimm gušshśs auk alkirkjunnar, svo aš verkefni hafa veriš nóg fyrir žį. Gufudalsprestakall var lagt nišur meš lögum dagsettum 16. 11. 1907 og sóknin lögš til Stašar į Reykjanesi. Žess er ekki getiš ķ Brandsmįldaga, aš Gufudalskirkja eigi jaršir, en Vilchinsmįldagi frį 1397 getur žess, aš hśn eigi žį heimaland allt og hjįleiguna Hofstaši. Žessar jaršir hefur hśn e.t.v. eignast upp śr Stašamįlum. Ķ Gķslamįldaga frį žvķ um 1570 eru jarširnar Brekka, Mišhśs og Kvķgindisfjöršur taldar eign kirkjunnar ķ Gufudal, en žęr eru ekki taldar žaš ķ eldri heimildum. Žegar Brandsmįldagi er geršur, į kirkjan eftirtalin ķtök: Beit ķ Įlftadalsmśla og lambhaga meš vatni hinu nešra ķ landi Fremri Gufudals. Vorbeit ofan ķ Brekkuland og vetrarbeit nautum žangaš. Skóg į kirkjan allan milli gatna į Melanesi og meš vatni hinu nešra ķ Fremri Gufudalslandi, allt hrķs milli Geithśslękjar og Mjallgils ķ Brekkulandi og raftviš ķ Djśpadalsskógi. Akurgerši į kirkjan undir hrauni į Skįlanesi, og auk žess įtti hśn aš fį mįlsmjólk og skęši frį hverjum bę innan sóknar um Pétursmessuleyti um vor. Kirkjan įtti alla tķund, sem minni var en eyrir. Žessum ķ tökum heldur kirkjan ķ öllum yngri heimildum, nema beitin ķ Įlftadalsmśla er hvergi nefnd utan ķ Brandsmįldaga. Ķ nęsta mįldaga, en žaš er Vilchinsmįldagi, er ķ hennar staš komiš skógarķtak ķ Įlftadalsmśla, og taka yngri mįldagar žaš óbreytt upp, svo aš hér viršist hafa veriš skipt um, skógur komiš ķ beitar staš. Bśpeningseign kirkjunnar hefur veriš allmikil. Ķ mį1daganum frį 1553 eru taldar upp 8 kżr, 12 įsaušarkśgildi, hestar, veturgamall tarfur og 4 tvęvetrir saušir. Žessi eign er aš mestu hin sama ķ Stefįnsmįldaga, nema žar er einni kś fleira. Aftur į móti er bśpeningseign oršin breytt ķ Ögmundarmįldaga frį 1523, en žį į kirkjan 10 kżr, 42 ęr, 3 hryssur, hest, uxa, 30 geldinga gamla og 3 veturgamla. Viršist bśfé kirkjunnar fęrra fyrr į tķmum, en til saman buršar mį geta žess, aš hśn er 13 kżr, 13 ęr og 2 hross, žegar Vilchinsmįldagi er geršur. Brandsmįldagi getur ekki um bśfjįreign kirkjunnar. Žegar Jaršabók er gerš, eru leigukśgildi kirkjunnar į jöršum hennar 18 alls, en voru žį til skamms tķma 25. Ein af žeim eignum, sem mįldaginn frį 1553 nefnir, er lķtill įttęringur alfęr.
HEIMILDIR: Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 12.
Brandsmįldagi Jónssonar, D. I. I. 519522.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 153.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 77.
Ögmundarmįldagi Pįlssonar, D. I. IX. 197.
Mįldagi frį 1553, D. I. XII. 677.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 587.
Sturlunga, I. 338.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 219-225. 252.
Byggš og saga, 307.

13. Mśli ķ Kollafirši
Gķslamįldagi getur um hįlfkirkju ķ Mśla, en vel getur hśn veriš eldri, žótt heimildir finnist ekki fyrir žvķ. Hįlfkirkja žessi var enn viš lżši 1710, og var žį embęttaš ķ henni, žegar heimamenn voru til altaris, en hśn mun fyrir alllöngu af lögš, žegar sr. Žorsteinn Žóršarson semur sóknarlżsingu fyrir Bókmenntafélagiš 1840, en lżsing hans hefur birst ķ ritsafninu Vestfiršir. Žess er getiš ķ fyrrnefndri sóknarlżsingu, aš žį sjįist enn leifar bęši af kirkju og kirkjugarši ķ Mśla. Ef žaš er rétt, hefur hér veriš um graftarkirkju aš ręša.
HEIMILDIR: Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 587.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 229.
Vestfiršir, I. 84.

14. Kirkjuból į Bęjarnesi
Elstu heimild um bęnhśs į Kirkjubóli er aš finna ķ tveim mįldögum žess frį dögum Stefįns biskups Jónssonar (1491-1518), en žar segir, aš hér megi gefa saman hjón, skķra og leiša konur ķ kirkju. Réttindi žessi fęr bęnhśsiš sökum óvegar og fjarlęgšar frį ašalkirkju, en annars var ekki venja, aš slķk žjónusta vęri veitt viš bęnhśs. Į Kirkjubóli skyldi eftir stękkunina syngja 15 messur į įri, og į prestur aš fį mörk ķ kaup fyrir messu. Jaršareigandi var skyldur til aš leggja bęnhśsinu 4 kśgildi og sjį presti fyrir ókeypis flutningi til messu og frį. Ķ Stefįnsmįldaga er rętt um aš auka bęnhśsiš į Kirkjubóli. Oršalag žetta bendir ótvķrętt til, aš hér sé um eldri stofnun aš ręša. Ķ riti sķnu, Byggš og saga, fęrir dr. Ólafur Lįrusson sterk rök aš žvķ, aš jaršir, sem bera Kirkjubóls nafn, hafi annaš hvort veriš ķ eigu kirkju eša kristiš gušshśs af einhverju tagi hafi stašiš žar. Kirkjuból į Bęjarnesi hefur eftir žvķ, sem best veršur séš, aldrei veriš ķ kirkjueign, en nafniš er jöršin bśin aš fį, žegar elsti mįldagi Gufudalskirkju, en Kirkjuból er ķ Gufudalssókn, er geršur (sbr. um Gufudal hér aš framan). Bendir žetta til žess, aš bęnhśs hafi veriš į Kirkjubóli fyrir mišja 13. öld. Bęnhśs žetta er enn uppistandandi, žegar jaršabók er gerš 1710, og tķšir veittar, žegar heimamenn eru til altaris, en sr. Žorsteinn Žóršarson getur žess aš engu ķ lżsingu Gufudalssóknar, sem hann samdi fyrir Bókmenntafélagiš 1840, svo aš žaš hefur žį fyrir alllöngu veriš aflagt.
HEIMILDIR: Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 77.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 253.
Byggš og saga, 307.

15. Svķnanes
Ķ jarteiknabók Gušmundar biskups Arasonar, en hśn gęti veriš skrįš į fyrra helmingi 14. aldar, segir frį žvķ, aš Žorkell djįkni į Svķnanesi ętlaši aš syngja aftansöng žar heima kvöldiš fyrir Marķumessu (į sumri), en varš aš hętta ķ mišju kafi, žvķ aš hann mundi eigi upphaf eins sįlmsins, žrįtt fyrir ķtrekašar tilraunir. Žegar śt var komiš, sįu menn, aš skip stefndi aš landi. Spįši žį Žorkell, aš į žessu skipi mundi mašur sį vera, er flytja skyldi žar Marķutķšir um kvöldiš. Žorkell reyndist sannspįr, žvķ aš meš skipinu var Gušmundur biskup Arason. Saga žessi sżnir, aš einhvers konar gušshśs hefur veriš į Svķnanesi žegar į öndveršri 13. öld. Žessa gušshśss er ekki getiš ķ öšrum fornum heimildum. En 1710, žegar Jaršabók er gerš fyrir Mślahrepp, er hįlfkirkja eša bęnhśs enn uppistandandi į Svķnanesi og embęttaš žar, er heimamenn ganga til altaris. Lķklegt mį telja, aš žaš hafi haldist samfleytt frį dögum Gušmundar góša. Svķnanes er ķ Skįlmarnesmślakirkjusókn, en liggur nokkuš śrleišis, svo aš telja veršur ešlilegt, aš hér risi gušshśs. Žar mun hafa veriš žjónaš af Skįlmarnesmślapresti og Flateyjarpresti eftir aš Skįlmarnesmślasókn var lögš undir Flateyjarprestakall. Bęnhśsiš į Svķnanesi var af tekiš meš konungsbréfi dag settu 17. maķ 1765.
HEIMILDIR: Biskupasögur II., 483.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 253.

16. Skįlmardalur
Af mįldaga žeim, sem Brandur Hólabiskup Jónsson setti Gufudalskirkju (sbr. Gufudal hér aš framan), mį rįša, aš Skįlmardalur hafi ķ öndveršu talist til Gufudalssóknar. Kirkjusókn hefur žvķ veriš bęši löng og erfiš, svo aš ešlilegt veršur aš telja, aš hér risi upp gušshśs ķ einhverri mynd, enda viršist svo hafa veriš, žó aš ekki séu til eldri heimildir en frį įrunum 1491-1518 biskupsįrum Stefįns Jónssonar. Frį žeim tķma er til mįldagi fyrir bęnhśs ķ Skįlmardal. Žaš į žį 6 ęr, og žar skal syngja 6 messur į įri og greiša 12 įlnir ķ kaup fyrir. Bęnhśs žetta viršist vera löngu falliš af, žegar Jaršabók er rituš 1710, enda er žess žar aš engu getiš. Bęnhśsinu ķ Skįlmardal hefur veriš žjónaš frį Skįlmarnesmśla, eftir aš bęrinn var sameinašur žeirri kirkjusókn, en sķšar frį Flatey, eftir aš sóknirnar voru sameinašar.
HEIMILDIR: Brandsmįldagi Jónssonar, D. I. I. 519-522.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 79.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 256.

17. Skįlmarnesmśli
Alkirkju aš Mśla undir Skįlmarnesi (Skįlmarnesmśla) er getiš ķ kirknatali Pįls Jónssonar, og Sturlunga nefnir prest, Oddleif aš nafni, sem bjó žar um 1219. Oddleifur žessi neitaši aš veita vištöku Gušmundi biskupi Arasyni og fylgdarliši hans. Prestskyld viršist hafa veriš į Skįlmarnesmśla aš fornu, en ekki er vitaš um nema žennan eina prest, sem žar sat. Sóknin hefur žvķ fljótlega veriš lögš til Flateyjarprestakalls. Undir Mślakirkju lįgu aš tķundum allir bęir frį Svķnanesi aš Litlanesi, nema svo viršist sem Skįlmardalur og Illugastašir hafi ķ öndveršu talist til Gufudalssóknar (sbr. um Gufudal hér aš framan). Kirkjan var helguš heilögum Laurentķusi. Kirkjan į Skįlmarnesmśla į um sišaskipti žessar jaršeignir: Skįlmardal hįlfan, en žį jörš gįfu žęr Ingibjörg Įrnadóttir og dętur hennar Guši og heilögum Laurentķusi fyrir sįlu Jóns Erlingssonar. Ķ Sveinsmįldaga er žess getiš, aš Erlendur Žóršarson stašarhaldari hafi veriš oršinn skuldugur viš kirkjuna og greitt skuldina meš 12 hundraša parti ķ heimajöršinni, en sett Selsker ķ pant fyrir Skįlmarnesmśla partinum. Erlendur mun ekki hafa stašiš viš skuldbindinguna um Skįlmarnesmśla, žvķ aš hinn 10. įgśst 1494 śrskuršar Eyjólfur prófastur Siguršsson jöršina Selsker eign Skįlmarnesmślakirkju, nema Geirmundur Erlendsson sanni, aš hśn hafi veriš leyst aš lögum, en žaš mun ekki hafa veriš gert, žvķ aš jöršin lendir ķ eigu kirkjunnar, og hefur svo veriš sķšan. Ķ Gķslamįldaga frį žvķ um 1570 er svo Hamar talinn eign Skįlmarnesmślakirkju, svo aš hśn hefur trślega eignast žį jörš į fyrri hluta 16. aldar. Loks į kirkjan Hvķtingseyjar, Uršir į Mślahlķš og Eišshśs ķ Kerlingarfirši, en žį jörš gefur Teitur Žorleifsson henni. Teitur mun hafa haldiš kirkjuna į öndveršri 16. öld. Žegar Jaršabók fyrir Mślahrepp er rituš, 1710, eru bęši Uršir og Eišshśs komnar ķ eyši og taldar óbyggilegar. Af ķtökum kirkjunnar er žaš helst aš segja, aš žau voru ašeins tvö, skógarķtak ķ Selskerjalandi og tolllaust skipsuppsįtur ķ Oddbjarnarskeri, en skeriš var žį eign Flateyjarkirkju. Um skipsuppsįtriš viršast hafa oršiš deilur, žvķ aš Ögmundur biskup Pįlsson śrskuršar meš bréfi dagsettu 1. sept. 1536 Skįlmarnesmślakirkju skipsuppsįtriš, en ķ žess staš skyldi mega taka hrķs fyrir Flateyjarkirkju śr skógum Skįlmarnesmślakirkju. Ķtakiš ķ Oddbjarnarskeri bendir til žess, aš kirkjan aš Mśla undir Skįlmarnesi hafi einhvern tķma įtt skip. Ķ Gķslamįldaga er žess getiš, aš kirkjan eigi 14 kśgildi og 6 geldfjįrkśgildi, en ķ eldri mįldögum er žessi eign miklu minni. Ķ Sveinsmįldaga frį 1470 eru t. d. ašeins 2 kżr taldar og įsaušarkśgildi, en 3 kżr og 2 hross ķ mįldaga Žórarins Siguršssonar frį 1363. Žegar Jaršabók er gerš, į kirkjan žrjś kśgildi į hverri af jöršum sķnum: Hamri, Selskerjum og Skįlmardal. Leigukśgildum žessum hafši žó fariš heldur fękkandi.
HEIMILDIR:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Žórarinsmįldagi Siguršssonar, D. I. III. 586.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 152.
Sveinsmįldagi Péturssonar, D. I. V. 592.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 79.
Gfslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 586.
Sturlunga, I. 274.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 253-265.

18. Fjöršur
Fjöršur er ķ Skįlmarnesmślakirkjusókn. Jaršabók getur žess, aš bęnhśs sé ķ Firši og žar hafi veriš embęttaš įr lega, žegar heimamenn gengu til altaris, fram til 1707, en žaš įr gekk bólusótt hér į landi. Žessa bęnhśss er hvorki getiš ķ eldri heimildum né yngri, en lķklegt veršur aš telja, aš žaš hafi lagst af um žaš leyti sem Jaršabók tilgreinir. Yngri heimildir, t. d. sóknarlżsingar Bókmenntafélagsins, geta ašeins um sagnir.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 262
Vestfiršir, I. 113.

19. Kirkjuból į Litlanesi
Sr. Ólafur Sķvertsen getur žess ķ lżsingu Skįlmarnesmślasóknar, sem hann ritaši fyrir Bókmenntafélagiš um 1840, aš sagnir séu žį til um bęnhśs į Kirkjubóli į Litlanesi, en eigi viti menn, hvenęr žaš hafi af falliš. Auk žess leišir dr. Ólafur Lįrusson rök aš žvķ ķ Byggš og sögu, aš hér hafi bęnhśs veriš, śt frį reglunni, aš annaš hvort hafi gušshśs stašiš į Kirkjubólum eša žau veriš ķ kirkjueign, en žaš hefur Kirkjuból į Litlanesi ekki veriš, svo aš vitaš sé. Jöršin er ķ Skįlmarnesmślakirkjusókn. HEIMILDIR:
Vestfiršir, I. 113. Byggš og saga, 309.

20. Hvallįtur į Breišafirši
Sr. Ólafur Sķvertsen getur žess ķ lżsingu Flateyjarsóknar, sem hann samdi fyrir Bókmenntafélagiš, aš bęnhśs muni hafa veriš ķ Hvallįtrum, og sjįi žess enn merki, er lżsingin er rituš. Ekki geta ašrar heimildir um žetta bęnhśs, en Hvallįtrar voru um tķma prestsetur, m.a. sat Įrni Jónsson žar fyrir og eftir aldamótin 1600.
HEIMILDIR:
Vestfiršir, I. 179.

21. Bjarneyjar
Įriš 1703, en žį er Jaršabók Flateyjarhrepps rituš, er bęnhśs ķ Bjarneyjum og embęttaš žar tvisvar į įri, vor og haust. Einnig er žess getiš, aš žaš sé skošun Bjarneyinga, aš hér bęri aš embętta oftar, allt aš 12 sinnum į įri. Fyrir messugerš skyldi gjalda 20 įlnir ķ fiski, en žaš gjald féll žó nišur, ef prestur gisti ķ eyjunum, žegar hann fór žangaš til embęttisgeršar. Bęnhśs žetta var af falliš, žegar Ólafur Sķvertsen semur lżsingu Flateyjarsóknar fyrir Bókmenntafélagiš um 1840. Jaršabók getur žess og, aš Stagleyingar hafi sótt tķšir ķ Bjarneyjum, ef ekki gaf til Flateyjar.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 232.
Vestfiršir, I. 179.

22. Flatey į Breišafirši
A. Klaustriš.
Žess er getiš ķ Konungsannįl, aš klaustur (kanokasetur) hafi veriš stofnaš ķ Flatey įriš 1172, en žaš er į biskupsįrum Klęngs Žorsteinssonar. Įbóti žar var Ögmundur Kįlfsson, en hann var hinn mesti skörungur, enda einn af žremur, sem til greina komu viš biskupskjör eftir lįt Klęngs. Tólf įrum eftir stofnun klaustursins var žaš flutt aš Helgafelli. Ögmundur įbóti stjórnaši klaustrinu til daušadags 1188. Viš klaustur žetta var Įgśstķnusarregla. Ég hef ekki rekist į heimildir, sem greina frį įstęšunum fyrir flutningi klaustursins śr Flatey aš Helgafelli, en geta mį žess til, aš įstęšan sé einangrun Flateyjar. Forvķgismenn kirkjunnar hafi komist aš žvķ viš nįnari athugun, aš Helgafell vęri betur falliš til klausturseturs en Flatey. Į hinn bóginn er žaš eftirtektarvert, aš Helgafellsklaustur į ekki eignir ķ Vestureyjum Breišafjaršar. Viršist žetta benda til žess, aš jaršeignir žęr, sem Flateyjarklaustur hlżtur aš hafa įtt, hafi ekki fylgt meš įbóta og munkum til Helgafells.
HEIMILDIR:
Jaršabók VI. 250.
Skżringin getur veriš fólgin ķ žvķ, aš Flateyjarkirkja hafi tekiš viš jaršeignum klaustursins eftir flutning žess. Merki um Flateyjarklaustur er enn aš finna innarlega į eynni. Heita žar Klausturshólar, en žeir eru hęsti hluti heimaeyjarinnar. Rśstirnar sjįlfar eru fremur litlar aš um mįli. Viršist klaustriš hafa veriš 10 įl. langt og 6 įl. breitt meš garši umhverfis. Ķ garšshliši er steinn einn mikill. Ofan ķ stein žennan er klöppuš skįl, sem tekiš hefur eina mörk vatns. Sagt er, aš vatni hafi veriš hellt ķ skįlina og žaš endurnżjaš daglega, mešan klaustriš stóš, en menn hafi žar žvegiš sér, įšur en inn var gengiš. Žess mį geta, aš T. C. Lethbridge setur ķ bók sinni Herdsmen and Hermits fram žį skošun, aš klaustur hafi veriš sett ķ Flatey, sökum žess aš menn hafi vitaš, aš žar var keltneskt klaustur fyrr į tķmum, eša um eša fyrir landnįm Ķslands. Ég hef ekki įtt kost į aš kynna mér röksemdir Lethbridge, en hér hlżtur aš vera į litlu aš byggja.
HEIMILDIR: Annįlar Rvķk. 1948, 212
Breišfiršingur I. įr., 66.
VestfiršIr I. 187-188.
B. Kirkjustašur.
Alkirkja var ķ Flatey, og er hennar getiš ķ kirknatali Pįls biskups, en žaš mun samiš um aldamótin 1200. Bendir žetta til, aš kirkjustašur hafi haldist hér, žó aš klaustriš legšist af. Kirkjan var helguš Jóni (Jóhannesi) postula. Žangaš liggja įriš 1363, en žį er Žórarinsmįldagi geršur, undir hana aš tķundum Hergilsey, sem žį hefur samkv. žessu veriš ķ byggš, Bjarneyjar, Hvallįtur, Svišnur og Skįleyjar. Svefneyjar og Stagley eru ekki nefndar, og er žaš einkennilegt. Lķklegt mį žó telja, aš Stagley hafi veriš ķ eyši, en byggš hefur löngum veriš žar stopul, en sś hefur reyndin tęplega veriš um Svefneyjar. Gęti žetta bent til žess, aš ķ Svefneyjum hafi um žetta leyti veriš gušshśs af einhverju tagi og tķundir žvķ veriš teknar žar heima. Flateyjarkirkju skyldu žjóna prestur og djįkn. Skįlmarnesmśli viršist snemma hafa oršiš annexķa frį Flatey (sbr. um Skįlmarnesmśla hér aš framan). Įrnamįldagi, en hann er geršur um 1274, getur žess, kirkjan eigi 20 hundruš ķ Flatey og Sandeyjar aš séreign en žęr eru ķ Flateyjarlöndum. Gķslamįldagi Jónssonar, sem saminn er um 1570, telur hluta kirkjunnar ķ Flatey Hergilsey, sem žį var fallin undir Flatey, vera 40 hundruš. Jaršabók telur žessar eyjar samanlagt 120 hundruš, svo kirkjueign hefur veriš žrišjungur eyjanna. Séreign kirkjunnar ķ Flateyjarlöndum voru Stykkiseyjar og Kirkjuklettur auk Sandeyjar, en Oddbjarnarsker ķ Hergilseyjarlöndum. Séreign žessa hefur kirkjan eignast į fyrri hluta 16. aldar. Jaršabók stašfestir žetta, en žį (1703) hafši Danakóngur lagt Mišjanes ķ Reykhólahreppi til uppeldis prestinum ķ Flateyjar og Skįlmarnesmślakirkjusóknum. Mišjanes var 20 hundruš aš fornu mati. Af ķtökum kirkjunnar nefnir Įrnamįldagi skóg ķ Vatnsfirši milli Pennu og Reyšarlękjar og skóg ķ Kerlingarfirši milli tveggja gilja, er Svörtugil nefnast. Viš žetta bętist svo ķtak, skógarķtak ķ skógum Skįlmarnesmślakirkju ķ Selskerja. landi, en žaš fékk Flateyjarkirkja ķ skiptum fyrir tollfrķtt skipsuppsįtur ķ Oddbjarnarskeri (sbr. um Skįlmarnesmśla hér aš framan). Žegar Vilchinsmįldagi er geršur, 1397, er bśpeningseign kirkjunnar 12 kżr og hross, en Stefįnsmįldagi (1491-1518) nefnir 11 kżr og hross. Aftur į móti į kirkjan ekki nema 2 kśgildi ķ bśpeningi um 1274. Ķ Jaršabók er ekki gerš grein fyrir kirkjuhlutanum ķ Flatey, en žį įtti prestur 6 leigukśgildi į Mišjanesi.
HEIMILDIR:
1 Sbr. Stefįnsmįld. og D. I. XI. 629.
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Įrnamįldagi Žorlįkssonar, D. I. II. 118.
Žórarinsmįldagi Siguršssonar, D. I. III. 16
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 152.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 79.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 586.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 204, 205, 237.

23. Aušshaugur
Sr. Hįlfdan Einarsson skżrir frį žvķ ķ lżsingu Brjįnslękjarsóknar, sem hann samdi fyrir Bókmenntafélagiš 1840, aš bęnhśs hafi stašiš į Aušshaugi, og hyggur, aš Hjaršnesingar hafi sótt žangaš tķšir. Prestur, sem hér mun styšjast viš sagnir, tekur fram, aš sér sé ókunnugt um, hvenęr bęn hśsiš hafi af lagst, en žess er hvergi getiš ķ fornskjölum.
HEIMILDIR: Vestfiršir, I. 202.

24. Brjįnslękur
Alkirkju aš Brjįnslęk er getiš ķ kirknatali Pįls Jónssonar, og Sturlunga getur um prest, Steinólf Ljótsson aš nafni, sem mun hafa žjónaš žar fyrir 1211. Kirkjan var helguš Guši, vorri frś og heilögum Gregorķusi. Til kirkjunnar liggja įriš 1532 15 bęir aš tollum og tķundum, eša svęšiš frį Hjaršarnesi aš og meš Hamri, en Gķslamįldagi frį 1570 nefnir ašeins tólf. Sóknin mun žó hafa veriš svipuš, en mis munurinn liggja ķ žvķ, hve margir bęir eru ķ byggš hverju sinni. Prestskyld var viš Brjįnslękjarkirkju, og fékk prestur žrjįr merkur ķ kaup fyrir hverja messu. Įriš 1570 er Hagaprestakall lagt nišur og sóknin lögš til Brjįnslękjar. Stundum viršist žó ganga erfišlega aš fį presta aš Brjįnslęk. Žannig gengur įriš 1547 dómur 6 presta um kirkjueignina ķ jöršinni, sem žį er ķ eyši og engin prestsžjónusta veitt, sökum vanrękslu žeirra, sem stašinn halda. Gissur biskup dęmir svo ķ mįlinu. Nišurstöšur dóms hans eru ķ stuttu mįli žęr, aš taka skuli stašinn og allt kirkjugóss og fį ķ hendur manni, sem trśandi sé til varšveislu, svo aš prestur fįi hęfilega rentu af eignum kirkjunnar. Elsti varšveittur mįldagi Brjįnslękjarkirkju er Žórarins mįldagi frį 1363. Žį er kirkjan talin eiga hįlfa heimajöršina og hįlfa Engey, en sś ey telst til Brjįnslękjar. Žetta er svo óbreytt ķ Vilchinsmįldaga frį 1397, en ķ mįldaganum frį 1532, sem er geršur af tveim prestum, Gušmundi Jónssyni og Jóni Héšinssyni, hafa jarširnar Hlķš, Žverį og Uppsalir bęst viš. Samkvęmt žessu hafa jaršeignir kirkjunnar numiš 47 hundrušum aš fornu mati, og er hįlf heimajöršin bróšurparturinn (30 hundruš). Uppsalir og Žverį eru nś ķ eyši og hafa veriš žaš lengi. Ķ žessum mįldaga er eignarhluti kirkjunnar ķ Brjįnslęk nįnar tiltekinn, og er hann ''hįlfur Pennudalur og Vatnsdalur allur meš skógi og haga frį Eišsį og Žingmannaį fram į Geldneytatungur svo langt sem skógi er vaxiš, utan skógar milli įrmóta Žingmannaįr og Lambagilja, en žaš svęši var ķ eigu Hagakirkju. Einnig į kirkjan Kirkjusker tvö auk Engeyjar. Selveišiķtak og öll fjörugęši į Brjįnslękjarkirkja į Eiši fyrir innan Skįlmarnes milli Sandvķkurness og Kerlingartanga. Bśpeningseign er 6 kżr allt frį žvķ aš Žórarinsmįldagi er geršur og fram til 1570. Aš vķsu telur mįldaginn frį 1532 til višbótar 5 įsaušarkśgildi, en žau eru ekki talin annars stašar. Jaršabók getur um, aš kirkjan eigi 6 kśgildi į jörš um sķnum, Žverį og Hlķš, en Uppsalir voru žį komnir ķ eyši. Žessi kśgildi voru fleiri fyrr į tķmum.
HEIMILDIR:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Žórarinsmįldagi Siguršssonar, D. I. III. 194.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 151.
Mįldagi frį 1582, D. I. IX. 644.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 585.
Sturlunga, I. 221-223.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 266-276.

25. Efrivašall
Sr. Hįlfdan Einarsson getur žess ķ lżsingu Brjįnslękjar og Hagasókna, sem hann samdi fyrir Bókmenntafélagiš 1840, aš bęnhśs hafi til forna veriš į Efra Vašli. Prestur telur lķklegt, aš žangaš hafi sótt tķšagjörš fólk frį Krossi, Vöšlum og Hamri, en lķklegast veršur žó aš telja, aš bęnhśs žetta hafi veriš eins og žau voru flest heimiliskapella. Efri Vašall var aš fornu eins konar samgöngumišstöš, svo aš žaš getur vart talist ólķklegt, aš hér risi upp gušshśs ķ einhverri mynd, en hvergi er žess getiš ķ fornum heimild um, og af er žaš falliš fyrir löngu, žegar Jaršabók var gerš, enda getur hśn žess aš engu. Vašall er austast ķ Hagasókn.
HEIMILDIR:
Vestfiršir, I. 202.
Jaršabók Į. M. og Y. V., VI. 276.

26. Hagi į Baršaströnd
Alkirkju ķ Haga er getiš ķ kirknatali Pįls biskups, og Sturlunga nefnir prest žar aš nafni Hauk Žorgilsson fyrir 1234. Kirkjan var helguš heilögum Nikulįsi og vorri frś, en Įrnamįldagi elsti mįldagi kirkjunnar frį 1286 telur aš auki heilagan Mikael og Jóhannes skķrara mešal verndardżrlinga hennar. Undir Hagakirkju lįgu 12 bęir aš tķundum, en žaš mun svara til svęšisins frį Efra Vašli aš Siglunesi, og eru žį bįšir bęir meštaldir. Žegar Vilchinsmįldagi er geršur 1397, skyldi prestur og djįkn žjóna viš Hagakirkju, en um 1570 er prestakalliš lagt nišur og sóknin sameinuš Brjįnslękjarprestakalli. (sbr. um Brjįnslęk hér aš framan). Hefur sś rįšstöfun sjįlfsagt fylgt ķ kjölfar sišaskiptanna. Žegar Įrnamįldagi er geršur, į kirkjan Haga minni, sem nś mun nefndur Gręnhóll, og Mśla hįlfan. Žessi eign hélst svo óbreytt ķ Žórarinsmįldaga, en Oddgeirsmįldagi frį 1375 getur žess, aš kirkjan eigi hįlft Holt til višbótar. Samkvęmt žessu hefur Hagakirkja eignast Holtspartinn į įrunum 1363-1375. Mįldaginn frį 1470 telur aš auki mešal eigna kirkjunnar Sandeyjar, Flatasker og žrišjung Drįpsskerja. Hér mun įtt viš Saušeyjar, enda eru žęr taldar eign Hagakirkju ķ Jaršabók, en Sandeyjar įtti Flateyjarkirkja. Um Drįpssker er žaš aš segja, aš Helgi Gķslason gefur kirkjunni afgang inn meš bréfi dagsettu 5. desember 1524. Kirkjan įtti og 10 hundruš eša žrišjung ķ Siglunesi, en Magnśs Eyjólfsson prestur ķ Selįrdal og sķšar ķ Haga gefur Ögmundi biskupi Pįlssyni žennan part ķ bréfi dagsettu 29. aprķl 1540. Lofar Magnśs aš bęta Hagakirkju skašann meš öšrum jaršarparti jafndżrum, en biskup kvittar hann um kirkjureikninga og samneyti viš systkin Magnśsar ķ stórmęlum žeirra, en Gķsli bróšir Magnśsar hafši gerst brotlegur meš systrum sķnum, Kristķnu og Žórdķsi og getiš börn meš bįšum. Kristķn žessi varš sķšar kona Gķsla biskups Jónssonar. Žetta loforš hefur Magnśs ekki efnt, žegar Gķslamįldagi er gerš ur 1570. Žį hafa einnig Tungumśli og hįlfur Mśli bętst viš jaršasafn kirkjunnar, en žaš hefur alls veriš 80 hundruš aš fornu mati auk Flataskerja og Drįpsskerja. Ķtök kirkjunnar eru žessi: Skógur ķ Vatnsdal aš įrmótum, en žaš mun elsta ķtak kirkjunnar, enda eitt nefnt ķ elstu mįldögum. Sveinsmįldagi frį 1473 bętir viš skógi ķ Mórudal frį Öldugili aš Hagagarši. Um žann skógarpart mį geta žess, aš Žorsteinn prestur Žórarinsson sannar meš 5 vitnum hinn 12. nóvember 1459, aš kirkjan eigi hann. Sveinsmįldagi nefnir einnig skógarpart, sem Hagakirkja į ķ Trostansfirši. Bśpeningseign kirkjunnar er žessi 1570: 10 kśgildi og 2 hestar, en ašeins 1 kśgildi, žegar Vilchinsmįldagi er geršur 1397. Žar er žess žó getiš, aš kirkjunni hafi veriš gefin 8 kśgildi aš auki, sķšan Filipus Gķslason tók viš stašnum. Žórarinsmįldagi telur 5 kśgildi. Žegar Jaršabók er gerš, į Hagakirkja 23 kśgildi meš jöršum sķnum.
HEIMILDIR:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 18.
Įrnamįldagi Žorlįkssonar, D. I. II. 259.
Žórarinsmįldagi Siguršssonar, D. I. III. 193.
Oddgeirsmįldagi Žorsteinssonar, D. I. III. 303.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 150.
Sveinsmįldagi Péturssonar, D. I. V. 697.
Mįldagi frį 1470, D. I. V. 592.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 584.
Sturlunga, I. 223.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 276-288.

27. Mišhlķš
Hįlfkirkja var ķ Mišhlķš, og er hennar getiš ķ Gķslamįldaga (1570). Įriš 1570 į hįlfkirkjan 5 mįlnytukśgildi og eftirfarandi ķtök: Skipsuppsįtur aš Hrķsnesi, skógarpart ķ Vatnsfirši milli Žingmannaįr og Vatnsdalsįr og annan skógarpart ķ Mórudal frį Hagagarši aš Hafį. Žess er fastlega aš vęnta, aš hįlfkirkjan ķ Mišhlķš hafi af falliš į fyrri hluta 17. aldar, enda getur Jaršabók hennar aš engu. Aftur į móti getur sr. Hįlfdan Einarsson žess ķ lżsingu Brjįnslękjar og Hagasókna, aš hįlfkirkjan ķ Mišhlķš muni sķšast hafa af falliš žeirra minni hįttar gušshśsa, sem veriš höfšu innan takmarka žįverandi Brjįnslękjarprestakalls. Mišhlķš telst til Hagasóknar.
HEIMILDIR:
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 584.
Vestfiršir, I. 202.

28. Melanes
Melanes er einn af syšstu bęjum ķ Raušasandshreppi og telst žvķ til Saurbęjarsóknar. Jaršabók getur žess, aš sagnir gangi um, aš hér hafi veriš bęnhśs, sem lagst hafi af viš sišaskiptin. Um žetta bęnhśs er žaš vitaš aš auki, aš Stefįn biskup Jónsson setur žaš į stofn 1514, svo aš žaš hefur ašeins stašiš skamna stund, enda ķ nęsta nįgrenni viš ašalkirkjuna.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 294-295.

29. Saurbęr
Alkirkju aš Saurbę er getiš ķ Kirknatali Pįls biskups Jóns sonar og Sturlungu. Kirkjan var helguš Marķu og Jóni (Jóhannesi) postula. Žangaš lįgu 28 bęir aš tollum og tķundum, žegar Vilchinsmįldagi er geršur (1397), en 26 įriš 1363, žegar Žórarinn Siguršsson setur kirkjunni mįldaga. Mismunurinn liggur įn efa ķ žvķ, aš bęir hafa fariš ķ eyši, en bęjafjöldi žessi svarar til žess, aš allur Raušasandshreppur og Patreksfjöršur hafi įtt kirkjusókn aš Saurbę og mun svo hafa veriš fram til 1512, en žaš įr setur Stefįn biskup Jónsson alkirkju ķ Saušlauksdal. Eftir žaš nęr Saurbęjarsókn yfir svęšiš frį og meš Skor aš og meš Kollsv. Samkvęmt Vilchinsmįldaga įttu tveir prestar aš žjóna Saurbęjarkirkju. Hśn var ašalkirkja ķ Raušasandshreppi fram į öndverša 17. öld, en ę sķšan annexķa frį Saušlauksdal. Ķ Žórarinsmįldaga, en žaš er elsti varšveittur mįldagi kirkjunnar, er žess getiš, aš Saurbęjarkirkja eigi jarširnar Hvamm, Skor og Sjöundį hįlfa, en Vilchinsmįldagi nefir ašeins Hvamm. Vilchinsmįldagi er žó saminn um 30 įrum sķšar, svo aš ętla veršur, aš žar hafi hinar jaršeignirnar hreinlega gleymst, enda koma žęr aftur fram ķ mįldaganum frį 1419 og Fķfustašir, Lįginśpur og hįlf Sjöundį aš auki. Kirkjan hefur žvķ eignast Lįganśp, Fķfustaši ķ Arnarfirši og hįlfa Sjöundį į įrunum 1363-1419. Auk žessara jarša į kirkjan Geldingaskor og bjarg ķ Keflavķkurbjargi frį Saxgjį aš Melalęk. Bjarg žetta er nefnt Kirkjubjarg ķ Jaršabók. Kirkjan į žį einnig žriggja hundraša eign ķ hlķšunum milli Forvaša og Stįls, en landsvęši žetta er austast ķ Raušasandshreppi. Jaršeignir žessar eru žvķ samtals metnar į 8 hundruš ķ Jaršabók aš Skor undanskilinni, en hśn var ekki lögbżli. Ķ Jaršabók er žess getiš, aš hjįleigubęndur og leiguliša kirkjunnar flytji heim til Saurbęjar einn hrķshest, en fįi žess staš aš taka hrķs śr skógum kirkjunnar. Žar er žess einnig getiš, aš skattbęndur gefi eina vętt į įri til kirkjunnar fyrir utan skatt. Auk žess į kirkjan 1419 tķundu hverja vętt um alla sóktina af hvalreka og skreišarvętt af hverjum skattmanni innan žinga. Smįtķundir allar falla til hennar og skęšatollu af hverju bęnhśsi ķ sókninni. Žegar Saušlauksdalskirkja var stofnuš, fékk Stefįn biskup henni nokkuš af tollum og tķundum Saurbęjarkirkju, en hin sķšarnefnda skyldi hljóta sęmdir fyrir. Śt af žessu viršast hafa risiš śfar milli kirkjuhaldaranna, žvķ aš 26. jśnķ 1546 fjallar prestadómur um mįliš, og dęma prestarnir öll ķtökin aftur til Saurbęjar kirkju (sbr. um Saušlauksdal sķšar). Bśpeningur kirkjunnar er samkvęmt Vilchinsmįldaga 3 kżr og hross, en Gķslamįldagi nefnir 10 kżr, 60 ęr og 4 hross. Jaršabók getur žess, aš kśgildi žau, sem fylgja jöršum Saurbęjarkirkju, séu 27, en hafi fyrr veriš fleiri.
HEIMILDIR:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Žórarinsmįldagi Siguršssonar, D. I. III. 192.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 149-150.
Mįldagi frį 1419, D. I. V. 5.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 583-584.
Sturlunga, I. 265.
Jaršabók M. og P. V., VI. 292-316.

30. Stakkar
Ķ Jaršabók er žess getiš, aš bęnhśs hafi veriš į Stökkum, en žaš var löngu af falliš 1710, en žaš įr er Jaršabók fyrir Raušasandshrepp rituš. Žess er einnig getiš, aš sumir menn telji, aš hér hafi ekki veriš embęttaš eftir sišaskipti. Bęnhśs aš Stökkum er uppistandandi 1509, enda byggir Björn Gušnason žį jöršina, meš žeim skilmįla, aš leigu liši skuli svara bęnhśsskyld af henni.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. og P. V., VI. 302.

31. Hvallįtur
Hvallįtur eru vestasti bęr į žessu landi, umkringdur torleiši į allar hlišar. Bęrinn įtti kirkjusókn aš Saurbę, uns kirkja var sett ķ Breišavķk į sķšustu öld. Kirkjuvegur hefur žvķ löngum veriš bęši langur og slęmur fyrir ķbśa Hvallįtra. Žaš veršur žvķ aš telja ešlilegt, aš hér risi bęnhśs, enda hefur svo veriš aš sögn Jaršabókar, en žaš var löngu af falliš ķ byrjun 18. aldar. Vildu sumir halda žvķ fram aš žetta hefši gerst um sišaskipti. Bęnhśss žessa er getiš ķ fornum heimildum.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI.

32. Breišavķk
Įriš 1431 skipar Jón biskup Gerreksson bęnhśs ķ Breišavķk meš žeim mįldaga, aš žaš skal eiga 10 hundruš ķ heimalandi og tķund og ljóstollur tekinn heima. Jaršabók getur um gušshśs žetta, en telur hįlfkirkju. Žį var embęttaš ķ Breišavķk tvisvar į įri, en ekki fékk prestur meira fyrir messuna en 6 įlnir. Žetta var sama gjald og venja var greiša fyrir messu į bęnhśsi. Getur žetta bent til, aš hafi veriš raunin, žó aš heimamenn vildu nefna annaš. Meš konungsbréfi dagsettu 31. desember 1824 var gušshśs žetta gert aš alkirkju, sem žjónaš var frį Saušlauksdal, er svo enn. Undir Breišavķkurkirkjusókn voru lagšir vestustu bęirnir ķ Saurbęjarsókn frį og meš Keflavķk og bęir śr Saušlauksdalssókn: Kollsvķk og Lįginśpur.
HEIMILDIR: Bréf Jóns Gerrekssonar, D. I. IV.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 313.
Vestfiršir, I. 210-212.

33. Kirkjuból ķ Kollsvķk
Kollsvķkur er getiš ķ Landnįmu, og tók hśn nafn af Kolli fóstbróšur Örlygs Hrappssonar aš Esjubergi. Ķ vķkinni nś žrjįr jaršir, og er ein žeirra samnefnd henni, en hinar tvęr eru Lįginśpur og Grundir. Ķ skiptabréfi Ólafar Loftsdóttur frį 1480 er getiš um Kirkjuból ķ Kollsvķk, en sś jörš var žį mešal eigna hennar. Liggur beint viš aš įlykta aš hér sé um aš ręša jörš žį, sem nś er samnefnd vķkinni, aš vitaš er, aš Lįginśpur var um žetta leyti ķ bęjarkirkju, en Grundir voru hjįleiga frį Lįganśpi. Af bréfi einu frį 1509 mį rįša, aš gušshśs hefur stašiš į jörš žessari, en žar er skżrt frį leigumįla jaršarinnar, og skyldi leiguliši m.a. "svara prestsskyld" af henni. Prestskyld žessi hefur sjįlfsagt veriš kaup fyrir aš syngja messu viš gušshśsiš. Jaršabók getur žess, aš hér hafi veriš hįlfkirkja fyrir sišaskipti, og auk žess hafa hér fundist leifar af grafreit. Sżnir žetta, aš gröftur hefur aš fornu veriš leyfšur ķ Kollsvķk. Jöršin var aš fornu ķ Saurbęjarkirkjusókn, svo aš kirkjuvegur hefur veriš afar langur, en nś telst hśn til Breišavķkursóknar, og hefur svo veriš frį 1824.
HEIMILDIR: Landnįma, Ķsl. s., I. 36, 103.
Skiptabréf Ólafar Loftsd., D. I. VI. 254-257.
Bréf frį 1509, Safn til s., I. 126.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 316-317.
Įrbók fornleifaf. 1924, hls. 45.

34. Hęnuvķk
Hęnuvķk taldist aš fornu til Saurbęjarsóknar, eins og allir bęir viš Patreksfjörš. Kirkjuvegur hefur žvķ veriš langur og illur, svo aš telja veršur ešlilegt, aš hér risi gušshśs ķ einhverri mynd, enda mun svo hafa veriš. Žannig kvittar Jón prestur Erlingsson hinn 4. október 1523 fyrir skęšatoll, sem goldist hefur og gjaldast į til Saurbęjarkirkju, en ķ mįldögum hennar er žess getiš, aš hśn eigi skęšatoll af hverju bęnhśsi (sbr. um Saurbę hér aš framan). Jaršabók nefnir žetta bęnhśs ekki į nafn, svo aš žaš hefur veriš löngu af falliš į öndveršri 18. öld e.t.v. um sišaskipti, enda kirkjusókn styttri, eftir aš Saušlauksdalskirkja var sett į stofn į öšrum tug sextįndu aldar. Sr. Gķsli Ólafsson getur žess ķ sóknarlżsingu žeirri, sem hann samdi fyrir Bókmenntafélagiš 1840, aš bęnhśs hafi til forna veriš hér, svo aš minni žess hefur lifaš um mišja sķšustu öld.
HEIMILDIR: Bréf Jóns Erlingssonar, D. I. IX. 176.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 317-320.
Vestfiršir, I. 213.

35. Saušlauksdalur
Kirkju er getiš ķ Saušlauksdal eša Saušlausdal, en svo er jöršin nefnd ķ fornskjölum, ķ kirknatali Pįls Jónssonar, en žaš fęr ekki stašist, nema kirkja hafi veriš lögš hér nišur um tķma. Annars mun um sķšari tķma višbót aš ręša ķ kirknatali. Saušlauksdalur var aš fornu ķ Saurbęjarsókn, svo aš kirkjuvegur hefur veriš langur og erfišur, sem vķšar į žessu svęši. Įriš 1499 er hér bęnhśs (sbr. sķšar), en meš bréfi frį 1505 gefur Stefįn biskup Jónsson Jóni Jónssyni Ķslending leyfi til aš auka žaš, svo aš nś mį žar skķra börn, vķgja saman hjón, leiša konur ķ kirkju og greftra heimamenn. Sami biskup setur svo alkirkju aš Saušlauksdal 29. sept. 1512, en kirkjan var vķgš 15. sept. 1515. Prestskyld var ķ Saušlauksdal, og laust eftir 1600 viršist Saurbęjarsókn hafa veriš sameinuš Saušlauksdalsprestakalli, og er svo enn. Önnur annexķa er nś ķ Breišavķk, og hefur svo veriš frį 1824. Undir kirkjuna lįgu upphaflega allir bęir milli Straumness og Tįlkna, en sóknin nęr nś aš Altarisbergi, enda voru Eyrar (Geirseyri og Vatneyri) geršar aš sérstakri kirkjusókn meš landshöfšingjabréfi frį 22. jśnķ 1903 og sérstöku prestakalli meš lögum frį 16. nóv 1907. Bęnhśsiš mun hafa įtt 10 hundruš ķ Siglunesi, en žaš var žrišjungur jaršarinnar, sem er ķ Baršastrandarhreppi. Meš bréfi dagsettu 15. september 1514 gefur Jón Ķslendingur Saušlauksdalskirkju 6 hundruš ķ heimalandi, eša fimmtapart žess. Ašrar jaršeignir eignast kirkjan ekki. Hinn 23. desember 1499 gefur Jón Ķslendingur bęnhśs inu ķ Saušlauksdal skóg ķ Trostansfirši meš žeim skilyrš um, aš žeir megi ekki troša nišur tśn og engi, en beita mį hestum ķ landareign Trostansfjaršarbónda. Auk žess er heimilt aš róta jaršvegi žar, t.d. til kolageršar, ef žaš er įbśanda aš skašlausu. Į vķgsludegi kirkjunnar bętir Jón enn žessu viš gjafir sķnar: notum af Bjargi (Lįtrabjargi) efra og nešra tolllaust, hvannatekju žar svo mikla sem Saušlauksdalsmenn žurfa, en ljį engum, 60 sauša beit til Hvallįtra og 6 manna sölvafjöru žar. Auk žessa gefur Jón kirkjunni skóg ķ Patreksfirši, sjötta hluta alls reka ķ Keflavķk og hįlfan Dalspart til móts viš bóndaeign. Žegar Gķslamįldagi er geršur, į kirkjan 6 mįlnytukśgildi, hest og hryssu, en ašeins tvö mįlnytukśgildi ķ mįldaga Stefįns Jónssonar. Jaršarparti kirkjunnar ķ Siglunesi fylgja fjögur kśgildi, žegar Jaršabók Raušasandshrepps er gerš 1710. Einn lišurinn ķ gjöf Jóns Ķslendings er teinęringur, en ekki į kirkjan stęrri skip en įttęring, žegar Gķslamįldagi er geršur.
HEIMILDIR: Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 80.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 583.
Jaršabók Į. bf. og P. V., VI. 317-337.

36. Hvalsker
Hvalsker er nęsti bęr innan viš Saušlauksdal, svo aš kirkjuvegurinn aš Saurbę hefur veriš langur žašan, žó aš fjallvegur (alfaraleiš) hafi legiš til Saurbęjar frį bįšum žessum bęjum. Žaš var žvķ ekki óešlilegt, aš hér risi gušshśs ķ einhverri mynd, enda mun sś raunin, žó aš heimildirnar séu ķ rżrara lagi. Žess skal getiš, aš ķ prestatali og prófasta er tališ bęnhśs į žessum staš.
HEIMILDIR: Baršstrendingabók, 103.
Prestatal, 179 nm.

37. Botn
Botn var ķ Saurbęjarkirkjusókn fram til 1512, en eftir žaš ķ Saušlauksdalskirkjusókn. Sama lögmįl hefur žvķ gilt fyrir Botn og ašra bęi viš Patreksfjörš, aš reynt hefur veriš aš bęta śr vandkvęšum manna ķ sambandi viš kirkjusókn meš žvķ aš stofnsetja gušshśs ķ einhverri mynd į sem flestum af žessum jöršum. Um Botn getur Jaršabók žess, aš hér hafi stašiš bęnhśs fyrir sišaskipti, en sé nś löngu af falliš. Žessa bęnhśss er hvergi getiš ķ fornskjölum.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 330

38. Eyrar
Eyrar (Vatneyri og Geirseyri) eru vestustu bęir ķ hinum forna Raušasandshreppi, og var Geirseyri fyrrum ašalbżliš, en Vatneyri hjįleiga, sem byggšist śr landi hennar. Jarša bók getur žess, aš hér hafi fyrir löngu veriš bęnhśs, en žaš sé fyrir löngu af falliš. Um įstęšuna fyrir žvķ, aš hér reis gušshśs, vķsast til žess, sem ritaš er um Botn hér aš framan. Į sķšustu tugum 19. aldar byrjaši žorp aš myndast į Eyrum og stękkaši óšfluga. Ariš 1907 var fólksfjöldi ķ žorpi žessu oršinn 400 manns. Žegar svo var komiš sögu, var žaš ekki vonum fyrr, aš hreyfing kęmi fram um aš koma upp gušshśsi į Eyrum eša Patreksfirši, enda fór svo. Meš Landshöfšingjabréfi dagsettu 22. jśnķ 1903 er leyft aš byggja kirkju į Geirseyri og til hennar lagšar Eyrar. Kirkju žessari var žjónaš frį Saušlauksdal til įrsins 1907, en žį var Eyrarprestakall stofnaš og Geirseyrarkirkja lögš til žess meš lögum dagsett um 16. nóv. 1907. Žetta skipulag helst enn.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 332-333.
Baršstrendingabók, 106-110.

39. Lambeyri
Lambeyri er nęstysti bęr viš Tįlknafjörš sunnanveršan, en jöršin į kirkjusókn aš Stóra Laugardal, sem liggur viš noršanveršan fjöršinn. Kirkjuvegur frį Lambeyri er aš vķsu ekki mjög langur, en oftast mun hafa veriš fariš sjóleišis, enda hefur a.m.k. ķ seinni tķš gengiš ferja yfir ķ Sveinseyrarodda, en sś vegalengd er um 200 m. Žegar Jaršabók var gerš fyrir Tįlknafjörš, en žaš var 1710, gengu munnmęli um bęnhśs į Lambeyri, en engin merki fund ust um žaš. Bendir žetta til žess, aš bęnhśsiš hafi snemma af falliš.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 339.
Baršstrendingabók, 111-112.

40. Botn
Botn (Noršurbotn) er innsti bęr viš Tįlknafjörš og į kirkjusókn aš Stóra Laugardal. Jaršabók getur žess, aš hér hafi bęnhśs veriš, en sé fyrir Jöngu af falliš. Žį (1710) sįust žvķ enn leifar af kirkjugarši. Samkvęmt žvķ hefur lķksöngur veriš leyfšur aš Botni, enda er kirkjuvegur žašan oft hęttulegur į vetrum sökum svella.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 341-342.

41. Tunga
Žegar Jaršabók er gerš, er fjölbżlt ķ Tungu, en margbżli hefur tķškast žar fyrr. Žannig getur Björn Gušnason ķ Ögri žess ķ skrį, sem hann lét semja yfir erfšagóss eftir Bjarna Andrésson, mįg sinn, aš hann hafi byggt Tungu ķ Tįlknafirši fyrir tvęr ęr og tvęr vęttir skreišar. Žess er einnig getiš ķ sömu skrį, aš leigutaki skuli svara prestskyld af jöršinni. Bendir žetta til, aš įriš 1509 hafi hér veriš gušshśs ķ einhverri mynd, e.t.v. hįlfkirkja. Tunga er ķ Stóra Laugardalskirkjusókn.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 343-344

42. Sveinseyri
Gķslamįldagi frį 1570 getur žess, aš žį sé į Sveinseyri hįJfkirkja, sem į žį fimm hundruš ķ Höfšadal, en sś jörš er sunnan fjaršar. Jaršabók getur bęnhśss žessa, en žį var žaš af falliš fyrir manna minni. Viršist žvķ lķklegast, aš ęvi žessa bęnhśss hafi oršiš skömm eftir lok 16. aldar. Um jaršarpart bęnhśssins er žaš aš segja, aš menn kannast viš hann 1710, og hefur įbśandi Sveinseyrar gęši hans öll eša leigu fyrir.
HEIMILDIR: Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 580-583.
Jaršabók Į. bf. og P. V., VI. 340-345.

43. Stóri Laugardalur
Kirkjunnar aš Laugardal er getiš ķ kirknatali Pįls Jónssonar. Hśn var helguš Marķu mey. Ķ Vilchinsmįldaga frį 1397 er žess getiš, aš žangaš liggi 13 bęir aš tķundum og prestsskyld fylgi stašnum, en presti ber fjórar merkur ķ kaup. Stóra Laugardalskirkjusókn hefur žį nįš yfir allan Tįlknafjörš, og er svo enn. Sķšasti prestur, sem gegndi störfum ķ Laugardalsprestakalli, var Vernharšur Erlendsson, en hann sleppti kalli eftir 1703. Įriš 1710 er svo bśiš aš leggja Stóra Laugardalskirkjusókn til Selįrdalsprestakalls og var svo, uns Eyrarprestakall var stofnaš meš lögum 16. nóv. 1907, en žį var Stóra Laugardalssókn lögš til žess. Elsti mįldagi Stóra Laugardalskirkju, sem varšveist hefur, er Žórarinsmįldagi frį 1363. Žį į kirkjan land fyrir innan į ķ Laugardal, en ekki ašrar jaršeignir. Land žetta sam svarar jöršinni Laugardal litla. Žetta er svo óbreytt ķ Vilchinsmįldaga, en ķ Gķslamįldaga frį 1570 er jöršunum Hóli og Höfšadal bętt viš. Höfšadal aš lķkindum til móts viš hįlfkirkjuna į Sveinseyri, žó aš žess sé ekki getiš beint. Auk žessa er getiš ķ fornu bréfi um landamerki um ķtak, sem Stóra Laugarkirkja eigi ķ landi Kvķgindisfells. Mįldagar kirkjunnar geta ekki um ķtak žetta, en Jaršabók nefnir selstöšu, sem hśn į ķ Kvķgindisfellslandi. Mį vera, aš um sama ķtak sé aš ręša og ķ bréfinu. Annaš ķtak, sem Jaršabók nefnir, en mįldagar ekki, er skógarķtak ķ landi Dufansdals ķ Arnarfirši. Jaršeignir Stóra Laugardalskirkju hafa žvķ alls numiš 49 hundrušum aš fornu mati. Bśpeningseign kirkjunnar er talin 6 kżr ķ mįldögum žeirra Gķsla og Vilchins, en Žórarinsmįldagi nefnir ašeins fimm. Žegar Jaršabók er gerš, fylgja 14 kśgildi jöršum kirkjunnar.
HEIMILDIR:
Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Žórarinsmįldagi Siguršssonar, D. I. III. 196.
Vilchinsmįldagi, D. I. VI. 149.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 582.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 338-351.

44. Krossadalur
Krossadalur er ysti bęr viš noršanveršan Tįlknafjörš. Bęrinn er ķ Stóra Laugardalskirkjusókn, en um brattar hlķš ar er aš fara. Žegar Jaršabók er gerš, eru uppi sagnir um bęnhśs ķ Krossadal, enda sjįst žį enn leifar af kirkjugarši, en sjįlft var bęnhśsiš af falliš fyrir manna minni. Kirkjugaršsleifarnar benda til, aš lķksöngur hafi veriš leyfš ur aš Krossadal. Bęnhśss žessa er ekki getiš ķ fornum heimildum, en nafn jaršarinnar gęti e.t.v. bent til žess, aš žaš hefši snemma risiš.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 885.

45. Selįrdalur
Alkirkju aš Selįrdal er getiš ķ kirknatali Pįls biskups, og Sturlunga nefnir bręšur tvo, Eyvind og Tómas Žórarinssyni, sem voru žar prestar fyrir 1210. Kirkjan var helguš Marķu gušsmóšur og Pétri postula. Undir kirkjuna lįgu aš tķundum allir bęir milli Galtar og Hafragils noršra. Viš hana skyldu žjóna tveir prestar, sem syngja įttu heima allar stór hįtķšir. Um 1700 er Stóra Laugardalssókn lögš til Selįrdalsprestakalls, og helst žaš skipulag fram til įrsins 1907, en žaš įr var hśn lögš til Eyrarprestakalls meš lögum dagsett um 16. nóv. Meš sömu lögum er svo Selįrdalsprestakall lagt nišur, en sóknin sameinuš Bķldudalsprestakalli.
Elsti varšveittur mįldagi kirkjunnar er frį 1354. Žį į hśn lönd öll frį Lķkastapa aš Hafragili noršra eša meš öšrum oršum heimajöršina. Žetta er óbreytt ķ Vilchinsmįldaga, en įriš 1570, žegar Gķslamįldagi er geršur, hafa jarširinar Krosseyri, Grandi, Öskubrekka, Nešribęr, Uppsalir og Arnarstapi bętst ķ jaršeignasafn Selįrdalskirkju. Allar žessar jaršir eru viš Arnarfjörš, nema Arnarstapi, sem er ķ Tįlknafirši. Jaršeignir žessar eru alls 82 hundruš aš fornu mati utan heimajaršar, sem gera mį rįš fyrir, aš hafi veriš metin į 60 hundruš, en žaš var höfušbólsmat. Ķtök į kirkjan žessi, žegar Vilchinsmįldagi er geršur 1397: Skóga žį aš helmingi, sem legiš hafa aš fornu milli Kollagötuįr og Seljadalsįr ķ Speršlahlķšarlandi, en sś jörš er ķ Sušurfjaršahreppi. Žrišjung Nesskerja, en žau į Skallagrķmur nokkur aš hafa gefiš kirkjunni. Kirkjan į tķunda hlut ķ hvalreka utan smįhveli į Kirkjubóli ķ Kolmśladal hvern veg, sem į land kemur, og tķunda hvern fisk sķvalan, sem į land kemur ķ Kópavķk og nišur viš fjöru. Kópavķk var ein af helstu verstöšvum į žessu svęši. Skóg į kirkjan einnig ķ Trostansfirši, žegar Gķslamįldagi er geršur, en žann skóg kaupir Žorsteinn prestur Žórarinsson af Košrįni presti Jónssyni fyrir Selįrdalskirkju 18. jśnķ 1474. Einnig į kirkjan nś öll Nessker og tólf manna hvannskurš ķ Lokinhamrató. Gķslamįldagi telur kirkjuna eiga 20 įsaušarkśgildi, 13 kżr, 6 hundruš ķ nautum og saušum og jafn mikiš ķ hestum, en Vilchinsmįldagi nefnir 19 kżr, 36 ęr, tvö geldneyti tvęvetur og hest. Žegar Jaršabók er gerš fyrir žetta svęši, 1710, fylgja jöršum kirkjunnar 27 kśgildi. Skip viršast hafa veriš lengi ķ eigu Selįrdalskirkju, žvķ aš ķ Vilchinsmįldaga er getiš um slķka eign, og meš bréfi dagsettu 30. janśar 1522 gefur Eyjólfur Gķslason kirkjunni teinęring meš öllum bśnaši gegn žvķ aš fį legstaš ķ Selįrdal. 1570 er skipaeign kirkjunnar alfęr sexęringur og gam allaflóga įttęringur. Žess mį geta, aš sś kvöš fylgdi jöršum Selįrdalskirkju 1710, aš leigulišar voru skyldir aš róa į hennar vegum, žegar žeir gįtu.
HEIMILDIR: Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 13.
Mįldagi frį 1354, D. I. III. 91.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 147.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 580-583.
Sturlunga, I. 221-223.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 358-375.

46. Kirkjuból ķ Kolmśladal
Jaršabók (1710) getur žess, aš sagnir séu į kreiki um, aš hér hafi aš fornu bęnhśs veriš, enda eru žį hér leifar af giršingum, sem lķkjast kirkjugaršsleifum. Fornar heimildir nefna žetta bęnhśs ekki, en nafniš bendir ķ žį įtt, aš hér hafi annaš hvort stašiš einhvers konar gušshśs eša jöršin veriš ķ kirknaeign, en til žess er ekki vitaš. Ķ lżsingum Selįrdalssóknar, sem žeir Einar Gķslason og Benedikt Žóršarson sömdu fyrir Bókmenntafélagiš 1851, er getiš um munnmęli, sem ganga ķ sömu įtt, og ķ skrį, sem Helgi Gušmundsson samdi yfir örnefni ķ Dalahreppi įriš 1935, er getiš um örnefni (Bęnhśstóft og Kirkjugaršur) ķ landi jaršarinnar, sem benda ķ sömu įtt. Skrį žessi er nś ķ handrita safni Fornleifafélagsins. Kolmśladalur nefnist nś Fķfustaša dalur. Jöršin er ķ Selįrdalskirkjusókn.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 367.
Vestfiršir, I. 231.

47. Kirkjuból ķ Feitsdal
Bakkadalur, en svo heitir nś einn af dölunum ķ Ketildala hreppi, mun aš fornu hafa boriš nafniš Feitsdalur. Ašalbżliš ķ dalnum nefnist ķ dag Feigsdalur, en žaš er ašeins af bökun śr Feitsdalur. Dr. Ólafur Lįrusson hefur ķ Byggš og sögu fęrt rök aš žvķ, aš jöršin hafi aš fornu boriš nafniš Kirkjuból ķ Feitsdal, enda geta fornar heimildir um žį jörš. Jörš žessi var ķ bęndaeign fram į 16. öld, en komst žį ķ eigu konungs, svo aš hśn getur ekki tekiš nafn af žvķ, aš hafa veriš ķ kirknaeign. Samkvęmt venju liggur žvķ beint viš aš įlykta, aš hér hafi stašiš gušshśs af einhverju tagi. Ķ fyrrnefndri örnefnaskrį Helga Gušmundssonar (sbr. Kirkjuból ķ Kolmśladal) er žess getiš, aš til skamms tķma hafi sést ķ tśni jaršarinnar tóft og garšur, sem nefnd voru Bęnhśstóft og Kirkjugaršur. Sķšara örnefniš bendir til lķksöngs. Jöršin er ķ Selįrdalskirkjusókn.
HEIMILDIR: Byggš og saga, 312-314.

48. Nešri Hvesta
Bęrinn Nešri Hvesta er ķ Selįrdalskirkjusókn, en žess er getiš ķ Jaršabók, aš kirkjuvegur žašan sé bęši langur og torsóttur, enda yfir miklar og stórgrżttar skrišur aš fara. Žaš veršur žvķ aš teljast ešlilegt, aš hér risi gušshśs ķ ein hverri mynd, enda er žess getiš ķ Jaršabók (1710), aš munnmęli telji hér bęnhśs hafa stašiš, og Bęnhśsshóll er žį örnefni ķ tśni Nešri Hvestu.
HEIMILDIR:
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 874.

49. Bķldudalur
Fyrir botni Bķldudalsvogs liggja jarširnar Litla Eyri og Hóll, sem er ofar ķ dalnum og ašaljörš aš fornu į žessum staš. Žar var aš fornu hįlfkirkja, og er enn til vottorš um mįldaga hennar frį 15. sept. 1387. Žar gefur Halldór prestur Siguršsson vottorš um, aš hann hafi séš mįldaga hįlfkirkju aš Bķldudal, sem Jón biskup Halldórsson setti henni. Halldór prestur getur žess, aš kirkjuprestur ķ Otradal skuli syngja viš įšurnefnda kirkju annan hvorn dag helgan og hinn fjórša hvern dag fyrri. Skal žar lśkast tvęr merkur offurs. Skal takast heima kirkjutķund og lżsitollar allir, smįtķundir allar, žęr er minni eru en skiptitķund. Sömu sögu er aš segja um alla slķka tolla frį Bķldudalseyri, žeir leggjast til hįlfkirkjunnar. Žess er og getiš, aš Grķmur Aušunarson hafi lagt Otradalskirkju 5 kżr og eitt hross ķ móti įšur greindum mįldaga fyrir hįlfkirkjuna. Hann hefur gripiš til žess rįšs aš greiša tolla til ašalkirkjunnar ķ eitt skipti fyrir öll. Žegar Gķslamįldagi er geršur (1570), į hįlfkirkjan ķ Bķldudal jöršina Aušahrķsdal, 12 ęr og 2 kżr. Hįlfkirkja žessi var af fallin fyrir 36 įrum, žegar Jaršabók er gerš 1710.
Um sķšustu aldamót var Bķldudalur ķ miklum uppgangi vegna atvinnureksturs Péturs Thorsteinssonar. Žetta mun hafa veriš ašalįstęšan til žess, aš Otradalskirkja var flutt til Bķldudals meš stjórnarrįšsbréfi frį 18. jślķ 1904, og meš lögum frį 16. nóv. 1907 er Selįrdalssókn lögš til Bķldudalsprestakalls og helst sś skipan enn.
HEIMILDIR:
Vottorš um mįldaga Bķldudalshįlfk., D. I. IX. 20.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 580.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 376.
Baršstrendingabók, 119.

50. Otradalur
Alkirkja ķ Otradal er nefnd ķ kirknatali Pįls Jónssonar. Hśn var helguš allsvaldandi guši, heilagri Marķu gušsmóšur, hinum heilaga Bartólomeusi, Ceciliu meyju, Tómasi erkibiskupi og Žorlįki biskupi. Prestskyld var viš Otradals kirkju aš fornu, og hélst svo fram til įrsins 1904, en žį var įkvešiš meš stjórnarrįšsbréfi dagsettu 18. jślķ aš flytja Otradalskirkju til Bķldudals. Helst sś skipun enn, og situr presturinn į Bķldudal. Otradalssókn nįši yfir svęšiš frį Hóli ķ Bķldudal aš Steinanesi aš bįšum meštöldum. Elsti varšveitti mįldagi Otradalskirkju er mįldagi Jóns Halldórssonar frį 1324. Žį į kirkjan ekki ašrar jaršeignir en heimaland, en hįlf jöršin Foss hefur bęst viš, žegar Vilchinsmįldagi er geršur, 1397. Mįldaginn getur žess, aš Markśs Žorkelsson hafi arfleitt kirkjuna aš žeirri jörš. Jaršarpartur žessi er metinn į 10 hundruš ķ Jaršabók. Skóg į kirkjan ķ Trostansfirši 1324, og mega heimamenn höggva svo vķtt, sem land nęr, en leyfa engum. Mįldaginn frį 1523 getur žess, aš Erlingur Žóršarson hafi gefiš kirkjunni skóg ķ Hjöllum ķ Dufansdal allt aš Bęjargili. Önnur ķtök eignast Otradalskirkja ekki.
Bśpeningseign Otradalskirkju er talin žessi ķ Vilchins mįldaga: Tólf ęr, tķu kżr og tvö hross. Stefįnsmįldagi, frį tķmabilinu 1491-1518, nefnir 12 ęr, 3 kżr og hross, en Gķslamįldagi 7 kżr, 5 įsaušarkśgildi, 2 geldfjįrkśgildi, 12 veturgamla sauši og hest. Žegar Jaršabók er samin (1710), į kirkjan fjórtįn kśgildi, sem fylgja jöršum hennar. Auk žess į kirkjan skip, žegar Gķslamįldagi er geršur.
HEIMILDIR: Kirknatal Pįls Jónssonar, D. I. XII. 18.
Jónsmįldagi Halldórssonar, D. I. II. 576.
Vilchinsmįldagi, D. I. IV. 147.
Stefįnsmįldagi Jónssonar, D. I. VII. 80.
Mįldagi frį 1523, D. I. IX. 197.
Gķslamįldagi Jónssonar, D. I. XV. 580.
Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 375-389.

51. Dufansdalur
Dufansdalur er nęsta jörš viš kirkjustašinn Otradal. Žaš hefur žvķ vart veriš sökum langrar og torsóttrar kirkjusóknar, aš hér reis upp gušshśs, en um žaš ganga sagnir, žegar Jaršabók var samin fyrir žetta landsvęši, 1710. Gušshśs žetta, sem mun hafa veriš bęnhśs, var žį af falliš fyrir manna minni, en enn sįust leifar af kirkjugarši. Bendir žetta sķšasttalda til žess, aš lķksöngur hafi veriš leyfšur ķ Dufansdal. Žess ber aš geta, aš Jón G. Jónsson hefur komiš fram meš žį kenningu, aš bęnhśs žetta hafi e.t.v. veriš reist, įšur en kirkja var skipuš ķ Otradal.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 380-381
Įrbók Baršastr.s. 1954, bls. 75.

52. Reykjarfjöršur
Reykjarfjöršur er ķ Otradalssókn, en kirkjuvegur er ķ lengra lagi aš dómi žeirra, sem Jaršabók geršu (1710). Žį voru uppi sagnir um bęnhśs ķ Reykjarfirši, og viš bęinn stóš hśs eitt meš giršingu ķ kring, lķkri kirkjugarši.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 383-384.

53. Krosseyri.
Krosseyri liggur ķ Otradalskirkjusókn, en kirkjuvegur er sagšur ķ Jaršabók (1710) óbęrilega langur, ef landvegur er farinn, en annars tvęr vikur sjįvar, ef fariš er sjóleišis. Žetta hefur įn efa stušlaš aš žvķ, aš hér risi upp gušshśs ķ einhverri mynd, en um žaš gengu sagnir 1710. Ekki vissu menn žó um önnur merki žessa en žau, aš einn af hśs kofunum į tśninu var byggšur upp śr tóftarbroti, sem Bęnhśstóft nefndist.
HEIMILDIR: Jaršabók Į. M. og P. V., VI. 387-388.

III. NIŠURLAG
Frį fornu fari hafa veriš alkirkjur ķ Baršastrandarsżslu į eftirtöldum jöršum: Garpsdal, Reykhólum, Staš į Reykja nesi, Gufudal, Skįlmarnesmśla, Flatey, Brjįnslęk, Haga, Saurbę, Stóra Laugardal, Selįrdal og Otradal. Viš žetta bętist svo Saušlauksdalur 1512, Breišavķk 1824, Eyrar ķ Patreksfirši 1903 og Bķldudalur 1904. Žannig hafa alkirkjur stašiš į 16 stöšum ķ sżslunni, en ekki samtķmis į nema 15, žvķ aš Bķldudalur kemur ķ staš Otradals. Sömu sögu er lķk lega aš segja um hįlfkirkjur og bęnhśs. Hįlfkirkjur hafa meš vissu veriš į sex stöšum og eru haldgóšar heimildir (ž. e. mįldagar) til um žęr allar, en žęr stóšu į eftirtöldum jöršum: Tindum ķ Geiradal, Gröf ķ Žorskafirši, Mśla ķ Kollafirši, Mišhlķš į Baršaströnd, Sveinseyri ķ Tįlknafirši og Bķldudal. Auk žessa eru lķkindi til žess, aš hįlfkirkjur hafi stašiš į Kirkjubóli ķ Kollsvķk og Tungu ķ Tįlknafirši. Žess mį geta, aš örnefni, sem benda til lķksöngs, eru į miklu fleiri jöršum. Žessar jaršir eru: Botn ķ Patreksfirši, Krossadalur, Kirkjuból ķ Feitsdal, Reykjarfjöršur og Krosseyri. Gęti žetta, ef rétt reyndist, en slķkt mętti sanna meš fornleifarannsóknum, bent til, aš į žessum jöršum hefšu stašiš hįlfkirkjur, en žess ber aš geta, aš elsta heimild um gušshśs žessi er Jaršabók, og žau löngu af fallin, žegar hśn er gerš. Undantekning frį žessu er Kirkjuból ķ Feitsdal, en žar eru ašeins örnefni til stašfestingar. Bęnhśs innan sżslunnar viršast hafa veriš 25 auk žeirra sjö, sem vafi leikur į um, hvort veriš hafa bęnhśs eša hįlf kirkjur, og nefnd eru hér aš framan. Um sex žeirra eru til fornar heimildir auk Breišuvķkur, en žar reis sķšar alkirkja, og žrjś til višbótar eru uppistandandi, žegar Jaršabók er gerš, 1710, og tķšir sungnar ķ žeim. Žessar jaršir eru: Kambur ķ Króksfirši, Kirkjuból į Bęjarnesi, Svķnanes, Skįlmardalur, Fjöršur, Bjarneyjar, Melanes, Stakkar og Hęnuvķk. Nś eru eftir 16 jaršir, sem bęnhśs hafa stašiš į, en um žau eru ekki ašrar heimildir en örnefni og sagnir, sem vart geta talist traustar, en žó hafa žęr oft sannar reynst viš rannsókn, svo aš žęr verša ekki rengdar hér. Alls hafa žį veriš gušshśs į 53 jöršum ķ sżslunni og tvenns konar į sumum, t. d. Breišuvķk, Eyrum ķ Patreksfirši og Bķldudal. Žegar Jaršabók er gerš fyrir Baršastrandar sżslu į įrunum 1703-1710, eru lögbżli ķ sżslunni um 170, svo aš einhvers konar gušshśs hefur stašiš į nįlega žrišja hverju bżli. Žaš er įberandi, aš gušshśsin hafa stašiš lang žéttast ķ svonefndum žverfjöršum (Gufudals og Skįlmarnesmślakirkjusóknum), vestari hluta Raušasandshrepps, Patreksfirši, Tįlknafirši og Arnarfirši. Įstęšan er įn efa sś, aš žessi svęši eru erfišari yfirferšar en hin og kirkjuvegur žar einnig oft langur. Hefur žetta įn efa żtt undir menn til framkvęmda į žessu sviši. Prestsskyld var viš allar alkirkjur ķ sżslunni aš fornu, en auk žess skyldu žjóna prestur og djįkni viš kirkjurnar į Reykhólum, Flatey og Haga. Tveir prestar skyldu žjóna viš kirkjurnar ķ Gufudal, Saurbę og Selįrdal, enda var žjónaš frį žeim viš mörg minni hįttar gušshśs. Nś skal prestur žjóna viš kirkjurnar į Reykhólum, Flatey, Brjįnslęk, Saušlauksdal, Eyrum (Patreksfirši) og Bķldudal, en hinar alkirkjunnar eru annexķur. Einnig hefur į sķšari įrum gengiš erfišlega aš fį presta aš sumum žessara kirkna, sérstaklega Flatey og Brjįnslęk. Žegar Gķslamįldagar eru geršir, um 1570, eiga kirkjur ķ Baršastrandarsżslu 39 jaršir, sem eru samtals um 410 hundruš aš fornu mati. Auk žess eru svo prestssetrin Stašur į Reykjanesi, Gufudalur įsamt hjįleigunni Hofstöšum, Selįrdalur og Otradalur, en žau eru ekki metin ķ Jaršabók, en žašan er matiš. Sama er aš segja um Uršir og Eišishśs ķ eigu Skįlmarnesmślakirkju og Skor ķ eigu Saurbęjarkirkju, en jaršir žessar voru annaš hvort löngu śr byggš fallnar eša ekki lögbżli (Skor). Hefur žvķ nįlega fimmta hver jörš innan sżslunnar veriš ķ kirknaeign aš öllu leyti, og viršist sķst oftališ, aš įętla veršmęti žeirra 550 kżrverš, enda voru jaršir žęr, sem alkirkjur stóšu į, ķ röš betri jarša. Til viš bótar žessu eiga kirkjur žrišjung eša meir ķ 9 jöršum öšrum, og er samanlagt veršmęti žeirra 151 hundraš. Samtals eru žvķ jaršeignir žessar 700 hundruš og skiptast žannig milli alkirkna:
Garpsdalskirkja .......... į 20 hundruš ķ jaršeignum
Reykhólakirkja .............. 38
Stašarkirkja .................. 32 auk heimalands
Gufudalskirkja................ 40 og Hofst.
Skįlmarnesmślakirkja ....24 Urša og
Flateyjarkirkja ...............20 Eišhśsa
Brjįnslękjarkirkja ........ 38
Hagakirkja..................... 89
Saurbęjarkirkja ............ 83 auk Skorar
Saušlauksdalskirkja ....... 21
Laugardalskirkja ........... 34
Selįrdalskirkja .............. 82 auk heimalands
Otradalskirkja .............. 10
Auk žess eiga hįlfkirkjurnar į Bķldudal og Sveinseyri sķn 5 hundrušin hvor ķ jöršum. Ef eignaskrį žessi er svo borin saman viš Vilchinsmįl daga, kemur ķ ljós, aš kirkjur hafa stóraukiš jaršeignir sķnar į žeim 170 įrum, sem lķša milli žess, aš žeir eru geršir. Žį (1397) er veršmęti kirkjujarša ašeins 184 hundruš auk heimajaršanna Stašar, Gufudals, Selįrdals og Otradals, en trślegt mį telja, aš žęr hafi komist ķ eigu kirkna į sķšari hluta 13. aldar eša upp śr Stašamįlum. Eignaaukning žessi er žvķ ca. 100%, en eftirtektarveršast er žó, aš allar kirkjur innan sżslunnar hafa stóraukiš jaršeignir sķnar, nema tvęr žęr fįtękustu, kirkjurnar ķ Garpsdal og Otradal. Į sķšari įrum hefur rķkiš veriš aš smįselja hinar svonefndu kirkjujaršir, en fyrir žeim breytingum veršur ekki gerš grein hér, enda eru jaršir žessar nś ekki kirkjujaršir nema aš nafninu til. Žaš er eftirtektarvert, aš kirkjur ķ Baršastrandarsżslu hafa žegar eignast flest ķtök sķn, er elsti varšveittur mįldagi žeirra er geršur. Žessi stašreynd gęti bent til žess, aš ķtökin séu fyrsta stigiš ķ eignasöfnun kirkjunnar hér, enda mį geta sér žess til, aš sum žeirra hafi veriš gefin kirkjum viš vķgslu. Sś er a.m.k. raunin meš Saušlauksdalskirkju, en um stofnun hennar höfum viš góšar heimildir. Žannig eiga kirkjur innan sżslunnar 48 ķtök auk tolla um sišaskipti, en žar af er getiš um 37 ķ elstu mįldögum viškomandi kirkna. Žess ber žó aš geta, aš elsti varšveitti mįldagi Garpsdalskirkju nefnir ekki ķtök, en sį nęsti ķ röšinni (saminn ca. 50 įrum sķšar) nefnir 4. Gęti žetta įsamt fleiru bent til, aš hśn hafi veriš nżlega į stofn sett, žegar elsti mįldaginn var saminn. Hin ķtökin eru öll komin, žegar Gķslamįldagi er geršur, utan eitt, sem Jaršabók nefnir (skógarpart ķ eigu Stóra Laugardalskirkju). Ķtök žessi eru af żmsu tagi, en žó eru skógarķtök langalgengust, enda eiga 11 kirkjur innan sżslunnar 22 slķk. Af öšrum mį nefna sölvafjöru (6), rekaķtak (6) og beit (51, en 1 Sbr. Garpsdalur hér aš framan.
Ašrar tegundir eru ekki jafnalgengar. Tvęr kirkjur Gufudalskirkja og Stašarkirkja eiga akurgerši, sem bendir til akuryrkju, en af öšrum veršmętum ķtökum mį nefna selveiši, skreiš, fuglatekju og skipsuppsįtur. Ķtök žessi eru öll innan sżslunnar, ef rekaķtök noršur ķ Strandasżslu, en žau voru ķ eigu kirknanna į Reykhólum og Staš, eru undanskil in og sölvaķtak ķ Saurbęjarfjöru, sem žrjįr syšstu kirkjurnar įttu. Eftirtektarvert er, aš žess er getiš ķ mįldögum, aš fjórar kirknanna eigi skip og sś fimmta skipsuppsįtur. Bendir žetta til śtgeršar į žeirra vegum, en žaš hefur aš sjįlfsögšu veriš hin įkjósanlegasta tekjulind. Lķklegt veršur aš telja, aš landsetar kirknanna eša jafnvel sóknarmenn hafi veriš skyldašir til aš róa į hennar śtvegi, en fyrir žvķ eru ekki beinar heimildir, nema śr Selįrdalskirkjusókn (sbr. um Selįrdal hér aš framan). Annars er žaš eftirtektarvert, aš lķtiš viršist hafa veriš um žegnskylduvinnu aš ręša į veg um kirkna innan sżslunnar, eša ašeins ķ sambandi viš hrķsrif ķ Saurbęjarsókn, ef skipsįróšurinn er undanskilinn. Ég hef t. d. ekki rekist į įkvęši um prestlömb ķ žeim heimildum, sem notašar hafa veriš viš samningu žessarar ritsmķšar. Viš athugun į bśpeningseign hinna einstöku kirkna į żmsum tķmum kemur ķ ljós, aš hśn viršist aukast nokkuš jafnt fram til sišaskipta, en eftir žaš dregur mikiš śr vextinum. Žegar Jaršabók er gerš, halda žó flestar kirkjurnar žeirri bśpeningseign, sem žęr įttu um sišaskipti, en žar er žess žó getiš um żmsar kirkjur, einkum ķ vestursżslunni, aš kśgildi žessi hafi fyrr fleiri veriš, enda var žį oft hart ķ įri. Žessi regla er žó engan veginn algild.
Reykjavķk, 17. aprķl 1963.
HEIMILDASKRĮ
Annįlar fyrir 1400, (Ķslendingasagnaśtgįfan), Rvķk, 1948.
Annįlar 1400 1800, Rvķk, 1922-1948.
Į bernskustöšvum (Gušjón Jónsson), Rvķk, 1946.
Įrbók Baršastrandarsżslu 1954, Ķsafirši, 1954.
Baršstrendingabók, Rvķk, 1942.
Biskupasögur IIII, Rvfk, 1948.
Breišfiršingur, tķmarit, I. įr, Rvtk, 1942.
Byggš og saga (Ólafur Lįrusson), Rvķk, 1944.
D. I. (Ķslenskt fornbréfasafn) IXV, Kaupmhöfn og Rvķk, 1857-1950
Fóstbręšrasaga (Ķslensk fornrit VI), Rvķk, 1943.
Ķslendingasaga (Jón Jóhannesson) I, Rvfk, 1956.
Jaršabók Įrna Magnśssonar og Pįls Vķdalķns VI, Kaupmhöfn, 1938.
Kjalnesingasaga (Ķslensk fornrit XIV), Rvķk, 1959.
Kristnisaga, Rvķk, 1946.
Landnįma, Rvķk, 1946.
Prestatal og prófasta, Rvķk, 1949-1951.
Sóknarlżsingar Vestfjarša (Vestfiršir I), Rvķk, 1952.
Sturlunga I, Rvk, 1946.

BIRT Į KIRKJUNETINU MEŠ LEYFI HÖFUNDAR